Automatinės laistymo sistemos elektromagnetiniai vožtuvai yra svarbiausi sistemos komponentai. Šie vožtuvai rūpinasi vandens srauto valdymu, jie atidaro arba uždaro vandens tiekimą į sistemos vamzdyną pagal poreikį. Lietuvoje vis labiau populiarėja automatinės vejos ir sodo drekinimo sistemos, nes jos padeda palaikyti tolygų augalų drėkinimą be nuolatinio žmogaus įsikišimo. Elektromagnetiniai vožtuvai tokiose sistemose veikia tarsi širdis, valdanti atskiras zonas ir užtikrinanti, kad kiekviena augalų zona gautų reikiamą vandens kiekį reikiamu metu.
Elektromagnetinis vožtuvas yra elektrinis vandens vožtuvas, sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių, mechaninio korpuso su viduje esančia membrana (dar vadinama diafragma) ir elektromagnetinės ritės, vadinamos solenoidu. Vožtuvas jungiamas prie automatinės sistemos valdiklio (kompiuterio) elektros kabeliu. Standartiniai vožtuvai naudoja 24V. AC (kintamosios srovės 24 voltų) solenoidus, tai saugi žemos įtampos elektros grandinė, valdoma centrinio valdiklio. Gavęs elektrinį signalą iš valdiklio, solenoidas sukuria magnetinį lauką, kuris pajudina mažą metalinį stūmoklį vožtuvo viduje. Toliau vyksta toks procesas:
Uždaryta būsena (ramybės būsena): Kai valdiklis nepaduoda įtampos, vožtuvas lieka uždarytas. Vanduo iš įvado užpildo ertmę virš membranos, kur susidarantis slėgis laiko membraną prispaustą žemyn ir neleidžia vandeniui pratekėti. Taigi ramybės būsenoje elektromagnetinis vožtuvas blokuoja vandens tekėjimą į sistemos vamzdyną.
Atidarymas (aktyvacija): Kai valdiklis siunčia elektros impulsą, solenoido ritė akimirksniu virsta elektromagnetu. Magnetinis laukas pritraukia stūmokliuką (plunžerį) ir atidaro mažą kanalą vožtuvo viduje. Per šį atsidariusį kanalą dalis vandens iš ertmės virš membranos išleidžiama į išleidimo pusę. Slėgiui virš membranos sumažėjus, įvado pusės vandens slėgis stumia membraną aukštyn. Membrana pakyla ir atidaro pagrindinį vožtuvą vanduo ima laisvai tekėti per vožtuvą toliau į sistemos zoną.
Uždarymas: Kai valdiklis nutraukia elektros srovę (kai laistymo ciklas tame sektoriuje baigiasi), solenoido ritė praranda magnetines savybes. Stūmokliukas grįžta į pradinę padėtį ir uždaro vidinį kanalą. Vanduo vėl užpildo ertmę virš membranos, slėgis viršuje padidėja ir prispaudžia membraną žemyn, vėl uždarydamas vandens pratekėjimą. Vožtuvas grįžta į uždarą būseną, sustabdydamas vandens tekėjimą į tą zoną. Šis ciklas kartojasi kiekvieną kartą, kai valdiklis įjungia arba išjungia laistymą konkrečioje zonoje.
Svarbu paminėti, kad dauguma laistymui skirtų elektromagnetinių vožtuvų yra normaliomis sąlygomis uždari. Tai reiškia, kad nutrūkus elektros tiekimui ar sugedus valdikliui, vožtuvai automatiškai lieka uždaryti ir vanduo nebėga – tai saugus režimas, apsaugantis nuo nevaldomo vandens liejimosi. Yra specialių vožtuvų modelių, kurie būna normaliai atviri (dažniau pramonėje ar specifinėse situacijose), tačiau laistymo sistemose beveik visada naudojami normaliai uždari vožtuvai.
Daugumoje automatinės laistymo sistemos projektų visa laistoma teritorija padalijama į atskiras zonas (dar vadinamas sektoriais arba kontūrais). Kiekvienai zonai valdyti naudojamas atskiras elektromagnetinis vožtuvas. Visi vožtuvai sujungti su centriniu valdikliu, kuris juos įjungia nustatyta tvarka pagal grafiką. Toks sistemos suskirstymas į zonas ir vožtuvų valdymas suteikia didelį lankstumą ir efektyvumą:
Vandens slėgio valdymas zonomis: Jei būtų mėginama vienu metu laistyti visą sklypą su daugybe purkštuvų, bendras vandens slėgis sistemoje smarkiai kristų ir purkštuvai neveiktų efektyviai. Padalinus sistemą į zonas su atskirais vožtuvais, vienu metu laistoma tik viena arba kelios zonos (pagal valdiklio nustatymus). Tai leidžia palaikyti pakankamą slėgį aktyvioje zonoje, kad purkštuvai ar lašelinio linijos veiktų tolygiai ir pilnu pajėgumu. Kai zona palaistoma, vožtuvas ją išjungia ir valdiklis įjungia kitą zoną, taip paeiliui palaistomas visas plotas, niekur nesumažinant slėgio žemiau kritinės ribos.
Skirtingi poreikiai: Sklype dažnai būna skirtingų tipų augalų ar dangų, pavyzdžiui, veja, gėlynai, daržovių lysvės, gyvatvorės. Jų vandens poreikiai skiriasi. Zonų su atskirais vožtuvais sistema leidžia kiekvienai zonai priskirti individualų grafiką, trukmę ir dažnį, pritaikytą būtent ten augantiems augalams. Pavyzdžiui, vejos zonai gali reikėti laistyti kasdien po 10 minučių, o krūmų zonai tik kas kelias dienas po 20 minučių.
Efektyvumas ir ekonomiškumas: Naudojant vožtuvus zoniniam valdymui, vanduo naudojamas tiksliai ten, kur jo reikia, ir tik tada, kada reikia. Tai padeda taupyti vandenį, nelaistome nereikalingų plotų, nelaistome lyjant (ypač jei sistema turi lietaus ar drėgmės jutiklius, kurie išjungia sistemą). Dėl to mažėja vandens sąnaudos ir sąskaitos už vandenį. Taip pat su zonomis lengviau prižiūrėti ir remontuoti sistemą, jei pastebima problema (pvz., trūkęs vamzdis ar sugedęs purkštuvas) konkrečioje zonoje, tą zoną galima laikinai išjungti užsukant atitinkamą vožtuvą, nepertraukiant visos sistemos darbo kitose zonose.
Apibendrinant, elektromagnetiniai vožtuvai automatinėje sistemoje atlieka vandens maišytuvo vaidmenį, jie vykdo komandas ir nukreipia vandenį būtent ten, kur nustatyta. Be vožtuvų nebūtų įmanoma automatizuoti laistymo atskiruose sklypo plotuose, todėl jie yra kritiškai svarbūs norint turėti patikimą ir efektyvią sistemą.
Rinkoje prieinamas platus elektromagnetinių vožtuvų asortimentas, tačiau visus juos vienija ta pati paskirtis, valdyti vandens srautą konturuose. Skiriasi tik tam tikros techninės charakteristikos ir, žinoma, kaina. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galima skirstyti vožtuvus, yra dydis, darbinė įtampa ir papildomos funkcijos. Šie aspektai dažnai lemia ir kainų skirtumus.
Dydis (skersmuo): Populiariausi vožtuvų dydžiai automatinėse sistemose yra 1 colio (≈2,54 cm) sriegio skersmens jungtys. Taip pat naudojami 3/4 colio (mažesniems debetams) bei didesni – 1,5 colio, 2 colių, rečiau 3 colių – vožtuvai. 1 colio elektromagnetiniai vožtuvai laikomi standartiniais daugumai gyvenamųjų sklypų ir nedidelių komercinių objektų. Tokio dydžio kokybiškas vožtuvas gali praleisti apie 100–150 litrų per minutę vandens srautą, kas paprastai yra daugiau nei pakankama norma pavienėms zonoms. Praktikoje Lietuvoje, vidutinio dydžio sklypuose (iki ~0,5–1 hektaro) beveik visada pakanka 1 colio vožtuvų – jie gali aptarnauti 32 mm skersmens pagrindinį vamzdį, kuris taip pat praleidžia ~150 l/min debitą. Didesni, 1.5–2 colių vožtuvai, naudojami ten, kur reikia itin didelio pralaidumo (pavyzdžiui, laistant labai didelius plotus ar parkus vienu metu). Mažesni, 3/4 colio vožtuvai, gali tikti mažoms sistemoms ar atskiroms lašelininėms atšakoms, kur srautas nedidelis. Vožtuvo dydis tiesiogiai veikia kainą – didesni vožtuvai kainuoja brangiau dėl daugiau medžiagų ir sudėtingesnės konstrukcijos.
Darbinė įtampa ir vožtuvo tipas: Dauguma elektromagnetinių vožtuvų naudoja 24 V AC solenoidus, kurie jungiasi prie stacionaraus valdiklio maitinamo iš elektros tinklo. Tačiau yra ir 9 V DC elektromagnetiniai vožtuvai, skirti baterijomis maitinamiems valdikliams (pavyzdžiui, kai nėra galimybės atvesti elektros – soduose, tolimuose objektuose). 9 V vožtuvai veikia naudojant impulsinę (latching) ritę: trumpas elektros impulsas perjungia vožtuvą atidarytą ar uždarytą padėtį. Tokie vožtuvai paprastai brangesni už 24 V analogus, nes jų solenoido technologija sudėtingesnė. Renkantis vožtuvą, svarbu suderinti jį su turimu valdikliu – 24 V vožtuvai netinka bateriniams valdikliams ir atvirkščiai.
Papildomos funkcijos ir medžiagos: Kai kurie elektromagnetiniai vožtuvai turi papildomą rankinio valdymo funkciją, ant vožtuvo korpuso įrengta rankenėlė arba varžtelis, leidžiantis atidaryti vožtuvą rankiniu būdu be elektrinio signalo. Tai naudinga testuojant sistemą ar norint palaistyti, kai valdiklis išjungtas. Taip pat dalis vožtuvų modelių komplektuojami su srauto reguliavimo funkcija (angl. Flow Control) – mažas sklendės varžtas, kuriuo galima riboti maksimalų pratekantį srautą. Srauto reguliavimas padeda suderinti debitą mažoms zonoms arba šiek tiek prislopinti slėgį, jei reikia išvengti purkštuvų išsitaškymo. Vožtuvai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, plastikiniai korpusai yra standartas vejų ir sodų laistymo sistemoms (atsparūs korozijai, pakankamai tvirti ir ilgaamžiai normaliomis sąlygomis). Taip pat egzistuoja žalvariniai (metalinis) korpusai, jie ypač patvarūs ir atsparūs aukštesnei temperatūrai, tačiau brangesni; dažniau naudojami pramoninėms reikmėms arba kur reikalingas itin ilgas tarnavimo laikas sudėtingomis sąlygomis.
Kainos: Elektromagnetinių vožtuvų kainos Lietuvoje priklauso nuo aukščiau aptartų parametrų, dydžio, tipo, gamintojo ir funkcionalumo. Standartinių 1 colio plastikinių vožtuvų kaina paprastai svyruoja maždaug nuo 20 iki 40 eurų už vienetą (be montavimo). Pavyzdžiui, žinomų gamintojų (tokių kaip Hunter, Rain Bird, Toro, K-Rain) vožtuvai 1 dydžio kainuoja apie 25–35 €. Mažesni 3/4 vožtuvai gali kainuoti panašiai arba šiek tiek pigiau dėl mažesnio populiarumo. Didelio diametro vožtuvai (1.5–2 colių) jau gerokai brangesni jų kainos gali siekti 70–150 € ar daugiau, priklausomai nuo modelio. Pavyzdžiui, 2 colių profesionalus elektromagnetinis vožtuvas gali kainuoti apie 150–200 €, o 3 colių specializuoti vožtuvai net virš 300 € už vienetą. 9 V bateriniai vožtuvai (latching tipo) kainuoja brangiau nei analogiški 24 V dažnai 1.5–2 kartus brangiau. Taip pat papildomos funkcijos (srauto kontrolė, integruotas slėgio reguliatorius) gali pridėti papildomų eurų prie kainos.
Gamintojai ir kokybė: Renkantis elektromagnetinius vožtuvus, verta atkreipti dėmesį į gamintoją ir kokybę. Lyderiai yra tokie prekės ženklai kaip Hunter Industries, Rain Bird, Toro, Irritrol, K-Rain ir kt. Jų produkcija pasižymi patikimumu, atsparumu korozijai ir aplinkos poveikiui, be to, lengva rasti atsarginių dalių (pvz., pakeisti solenoidą, jei šis perdegtų). Egzistuoja ir pigesni, mažiau žinomi gamintojai jų kaina viliojanti, tačiau gali nukentėti patvarumas (pavyzdžiui, prastesnės kokybės plastikas, silpnesnė membrana, trumpiau tarnaujanti ritė). Techninė investicija į kokybiškus vožtuvus atsiperka geras vožtuvas be gedimų tarnauja dešimt ir daugiau metų, tuo tarpu nekokybišką gali tekti keisti po kelių sezonų. Taip pat prastos kokybės vožtuvas gali blogai užsidaryti ir leisti vandenį, dėl ko lašės purkštuvai ar net nepavyks sustabdyti konkrečioje zonoje.
Kad geriau suprastume, kuris elektromagnetinis vožtuvas tinkamiausias konkrečiai sistemai, verta palyginti kelis aspektus tarp skirtingų vožtuvų tipų:
1. Plastikiniai ar žalvariniai vožtuvai: Kaip minėta, buitiniuose ir komerciniuose laistymuose beveik visuomet naudojami plastikiniai vožtuvai. Jie yra lengvi, atsparūs korozijai (svarbu, nes vožtuvai dažnai būna drėgnoje aplinkoje po žeme) ir pakankamai tvirti normaliems slėgiams (iki ~8–10 bar). Žalvariniai arba bronziniai vožtuvai konstrukciškai tvirtesni ir gali tarnauti ekstremalesnėmis sąlygomis (labai aukštas slėgis, temperatūra), bet jų kaina kelis kartus didesnė. Praktikoje sistemai kieme ar sklype žalvarinis vožtuvas paprastai nebūtinas, geriau investuoti į kokybišką plastikinį, o žalvarinius naudoti tik jei to reikalauja projekto specifika.
2. 24 V AC ar 9 V DC vožtuvai: Jei turite galimybę prijungti valdiklį prie elektros tinklo, standartiškai renkatės 24 V AC elektromagnetinius vožtuvus. Jie patikimi, rinkoje labai paplitę, pigesni, valdiklių pasirinkimas platus. 9 V DC vožtuvai reikalingi tuomet, kai valdiklis maitinamas baterijomis arba saulės energija (t. y. nėra 220 V maitinimo šaltinio). Tokios sistemos dažniau naudojamos ten, kur nėra elektros (pvz., kolektyviniuose soduose, atokesnėse vietose) arba kai norima itin paprasto diegimo be elektriko pagalbos. 9 V sistemos trūkumas, brangesni vožtuvai ir patys valdikliai, taip pat reikia rūpintis baterijų keitimu ar įkrovimu. Funkcionalumo atžvilgiu laistant veją abi vožtuvų rūšys darbą atlieka vienodai gerai, tiesiog skiriasi jų valdymo būdas.
3. Vožtuvai su srauto reguliavimu ir be jo: Daugelis standartinių vožtuvų neturi atskiro srauto reguliatoriaus, jie tiesiog atsidaro pilnai ir praleidžia maksimalų galimą vandens srautą. Tam, kad srautas sistemoje būtų tinkamas, paprastai parenkamas atitinkamas purkštuvų kiekis zonai ir tinkamas siurblio ar vandentiekio slėgis. Vis dėlto, tam tikrais atvejais praverčia vožtuvas su srauto reguliavimo funkcija, ji leidžia prisukti debitą, jei matote, kad tam tikra zona per stipriai laistoma arba norite suderinti srautus kai zonose labai skiriasi vamzdynų ilgis ar purkštukų kiekis. Pavyzdžiui, jeigu viena zona yra maža ir joje tik keli purkštuvai, didelis slėgis gali sukelti rūką, vietoje to galima šiek tiek sumažinti srautą per vožtuvą. Vožtuvai su šia funkcija kainuoja kiek brangiau, tačiau suteikia papildomą lankstumą balansuojant sistemą. Profesionalūs montuotojai dažnai renkasi vožtuvus su srauto reguliavimu, kad turėtų galimybę tiksliau sureguliuoti sistemą paleidimo metu.
4. Atskiri vožtuvai arba vožtuvų kolektoriai: Palyginimui verta paminėti, kaip fiziškai gali būti sumontuoti vožtuvai. Galima pirkti atskirus vožtuvus ir juos sujungti tarpusavyje naudojant sriegines jungtis ant kolektoriaus (vamzdžio). Alternatyva, kai kurie gamintojai siūlo paruoštus vožtuvų blokų modulius, kur keli vožtuvai jau sujungti kartu gamykloje. Pavyzdžiui, yra dvigubi ar trigubi vožtuvai viename korpuse. Atskiri vožtuvai lankstesni, nes galima sudaryti tiek zonų, kiek reikia, ir išdėstyti juos patogiai. Moduliai sutaupo šiek tiek montavimo laiko ir gali užtikrinti kompaktiškesnį išdėstymą, tačiau gali būti brangesni ir, sugedus vienam modulyje esančiam vožtuvui, keitimas gali būti sudėtingesnis reikia keisti visą modulį arba turėti specialių dalių.
5. Lyginant prekės ženklus: Techniniu požiūriu, visi elektromagnetiniai vožtuvai atlieka tą pačią funkciją. Tačiau skirtingų gamintojų modeliai gali turėti smulkių dizaino skirtumų, vienų vožtuvų vidinė konstrukcija labiau pritaikyta nešvariam vandeniui (platesni kanalai, mažiau linkę užsikimšti), kitų patogesnis solenoido nuėmimas, trečių tvirtesnė membrana ar didesnė pratekėjimo anga. Pavyzdžiui, Hunter PGV serijos vožtuvai garsėja patikimumu nedideliuose plotuose, Rain Bird DV serija plačiai naudojama, Toro vožtuvai dažnai turi integruotus filtrus, saugančius nuo smulkių dalelių užteršimo. Renkantis tarp žinomų gamintojų, paprastai klaidų nebūna galima labiau atsižvelgti į kainą ar montuotojo rekomendacijas. Svarbu tik nesumaišyti komponentų, pavyzdžiui, solenoidai dažnai nėra universalūs tarp skirtingų gamintojų, jei turėsite skirtingų markių vožtuvus, atsargines rites reikės turėti atitinkamas kiekvienam tipui.
Montavimo darbai: Elektromagnetinių vožtuvų įrengimas paprastai vyksta sistemos diegimo metu. Vožtuvai dažniausiai montuojami grupėmis vadinamosiose kolektorinėse dėžėse, tai plastikinės dėžės su nuimamu dangčiu, kurios įkasamos į žemę. Dėžė apsaugo vožtuvus nuo tiesioginio aplinkos poveikio (purvo, mechaninių pažeidimų) ir palieka lengvą prieigą jų priežiūrai. Nedideliam kiemui dažnai visų zonų vožtuvai būna vienoje dėžėje netoli vandens šaltinio (pvz., šulinio, siurblio ar įvado iš vandentiekio). Didesnėse sistemose gali būti keli vožtuvų mazgai skirtingose sklypo vietose, kad sutrumpėtų vamzdyno ilgis iki purkštuvų.
Montuojant vožtuvus, reikalingi papildomi komponentai: srieginiai sujungimai (nipeliai, alkūnės, trišakiai) vožtuvų prijungimui prie pagrindinės magistralės ir zoninių vamzdžių, teflono juosta ar santechniniai sandarikliai sandūroms užsandarinti, elektrinis kabelis vožtuvų prijungimui prie valdiklio. Kiekvienas vožtuvas turės du laidus: vienas jungiamas prie bendro grįžtamojo laido (dažniausiai vadinamo «bendru», trunkančio per visus vožtuvus), kitas – prie atskiro valdiklio zonos kanalo. Kabelis paprastai klojamas po žeme kartu su vamzdžiais. Lietuvoje lauko sąlygomis naudojamas drėgmei atsparus požeminis kabelis, dažnai 24 V sistemoje tai būna 0,75–1,5 mm² skerspjūvio daugiagyslis kabelis. Svarbu gerai izoliuoti sujungimus tarp vožtuvo laidų ir kabelio – tam naudojamos specialios vandeniui atsparios gilzės arba gelio užpildyti jungčių gaubtai, saugantys kontaktus nuo korozijos.
Profesionalus ar savarankiškas montavimas: Automatinės laistymo sistemos su vožtuvais įrengimą galima atlikti pačiam, turint pakankamai žinių apie santechniką ir elektriką, tačiau daugelis pasitiki specialistais. Rangovai, montuojantys sistemas, paprastai atlieka visus darbus nuo projekto parengimo iki paleidimo. Montavimo kaštai priklauso nuo sklypo dydžio, zonų skaičiaus ir grunto ypatybių. Jei samdysite įmonę, elektromagnetinių vožtuvų įrengimo sąnaudos bus įtrauktos į bendrą sistemos sąmatą, tai apims medžiagas (vožtuvus, vamzdyną, dėžes, valdiklį, jungtis) ir darbų kainą. Vidutiniškai vienos zonos (kuriai reikia vieno vožtuvo, kelių purkštuvų ir vamzdyno atšakos) įrengimas gali sudaryti apie 500–800 € medžiagų kaštų (įskaitant patį vožtuvą, vamzdžius, purkštuvus) ir tiek pat ar daugiau – darbo laiko sąnaudų, priklausomai nuo sudėtingumo. Pavyzdžiui, turint 6 zonų sistemą, bendra įrengimo kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų. Tikslios kainos labai skiriasi, jei dirbate patys, mokėsite tik už įrangą (ir sutaupysite darbų kainą), tačiau prisiimsite atsakomybę už teisingą sumontavimą. Samdant specialistus, mokėsite už profesionalumą ir greitį, o gedimo atveju dažnai taikoma garantija.
Papildomi įrengimo aspektai: Sumontavus vožtuvus, būtina patikrinti jų veikimą prieš užpilant duobes žemėmis. Kiekvienas vožtuvas patikrinamas prijungiant jį prie valdiklio ir stebint, ar įjungus atsidaro (girdimas spragtelėjimas solenoide ir vandens tekėjimas) bei ar išjungus sandariai užsidaro (vanduo nebėga į purkštuvus). Taip pat patikrinama, ar nėra pratekėjimų ties sujungimais. Patyrę meistrai, be elektrinio patikrinimo, dažnai dar ir ranka atsuka solenoidą, kad imituotų atidarymą mechaniniu būdu, taip įsitikinama, jog membrana juda laisvai, o vožtuvas nėra užsikimšęs gamyklinių nešvarumų. Viska patikrinus, vožtuvų dėžės užpilamos žemėmis paliekant tik dangtelį virš paviršiaus. Reikia pasirūpinti, kad po montavimo vožtuvai būtų apsaugoti nuo žiemos šalčių: Lietuvos klimato sąlygomis privaloma sistemiškai išleisti vandenį iš sistemos žiemai arba išpūsti suspaustu oru. Jeigu vanduo liktų vožtuvuose ir vamzdžiuose per šalčius, jis užšaltų ir išplėstų vožtuvo korpusą ar vidines dalis, ko pasekoje vožtuvas gali trūkti. Todėl teisingas įrengimas apima ir nutekėjimo drenažinių vožtuvų arba nupūtimo ventilių įrengimą žemiausiuose taškuose.
Vienas iš automatinės drekinimo sistemos privalumų, santykinai mažos eksploatacijos sąnaudos. Elektromagnetiniai vožtuvai patys savaime naudoja labai mažai energijos. 24 V AC solenoidas aktyvus būna tik tada, kai zona laistoma, ir jo galia paprastai siekia vos kelis vatus W. Tarkime, jei viena laistymo zona veikia 1 valandą per dieną, vožtuvo ritės elektros sąnaudos bus menkos (palyginamos su kelių LED lempučių degimu). Per visą sezoną elektros sunaudojama laai mažai, taigi energijos kaštai praktiškai nereikšmingi. Bateriniai 9 V vožtuvai energiją vartoja taupiai, valdiklio baterijų paprastai pakanka visam sezonui, nes vožtuvai jungiami trumpais impulsais. Taigi tiesioginės elektromagnetinių vožtuvų elektros išlaidos labai mažos.
Vandens sąnaudos: Eksploatacijos kaštams labiau įtaką daro pats vandens suvartojimas. Čia elektromagnetiniai vožtuvai vaidina netiesioginį, bet svarbų vaidmenį, jie leidžia optimizuoti vandens naudojimą. Turėdami automatizuotą sistemą su tinkamai suzonuotu sklypu, galite tiksliai nustatyti laiką ir trukmę. Tai reiškia, kad vanduo nebus švaistomas, pvz., laistoma anksti ryte, kai garavimas mažesnis; nelaistoma per lietų (jei įrengtas lietaus daviklis); kiekvienai zonai duodamas toks vandens kiekis, kokio reikia tam tikriems augalams. Dėl to, lyginant su neautomatizuotu laistymu (žmonėms linkus arba perlaistyti, arba pamiršti palaistyti laiku), automatinė sistema gali sumažinti vandens suvartojimą. Tai ypač aktualu, jei naudojamas brangus centralizuotas vandentiekio vanduo. Jei naudojamas šulinio ar gręžinio vanduo, taupymas išsaugo natūralius resursus bei mažina siurblio elektros sąnaudas.
Priežiūra: Elektromagnetiniai vožtuvai reikalauja minimalios priežiūros, tačiau visgi keletą dalykų verta žinoti. Pagrindinis gedimas, su kuriuo galima susidurti eksploatuojant, užsikimšimas nešvarumais. Jei į vandentiekį patenka smėlio, purvo, laikui bėgant vožtuvo vidiniai kanalai ar membrana gali apsinešti. Dėl to vožtuvas gali pradėti pilnai neužsidaryti (vanduo nestipriai sunkiasi net išjungus) arba neužsiverti. Tokiu atveju reikia išjungti vandens tiekimą, atsukti vožtuvo viršų (dauguma jų turi varžtus korpuso viršuje), išimti membraną ir apžiūrėti, dažnai pakanka praplauti vandeniu vožtuvo vidų, išvalyti smulkias daleles. Taip pat patikrinti solenoido angą, kur stūmokliukas vaikšto, jis irgi turi būti švarus. Reguliari profilaktika kartą per sezoną ar du gali padėti išvengti netikėtų problemų, pavyzdžiui, rudenį išardžius vožtuvus ir išvalius, pavasarį jie startuos be bėdų.
Kitas galimas gedimas, elektrinės dalies (ritės) gedimas. Solenoido ritė gali perdegti dėl įtampos šuolio ar drėgmės patekimo į vidų. Sugedus ritei, vožtuvas nebeatsidaro (arba neužsidaro, priklausomai nuo gedimo pobūdžio). Laimei, ritė yra atskiras elementas, kurį galima pakeisti nauju, nekeičiant viso vožtuvo. Ritės pakeitimas yra gana paprastas, reikia atjungti du laidelius (arba išsukti specialią jungtį) ir išsukti seną solenoidą, tada įsukti naują ir prijungti laidus. Kokybiškų vožtuvų ritės tarnauja daugelį metų, bet jei sistema nebeįjungia kurios nors zonos, vertėtų patikrinti, ar girdėti solenoido spragtelėjimas bandant jungti (jei negirdėti, galbūt ritė sugedo arba nėra elektros tiekimo iki vožtuvo). Elektros gedimų diagnostika paprastai prasideda nuo valdiklio – ar jis siunčia įtampą į tą ritę, tada tikrinamas kabelis (ar nėra nutrūkę laidai), ir galiausiai pats solenoidas. Turint voltmetrą, galima išmatuoti, ar 24 V pasiekia vožtuvą; nesant prietaisų, meistrai pasikliauja minėtu spragtelėjimo garsu.
Žiemos sezono sąnaudos: Kaip minėta anksčiau, prieš žiemą sistemą būtina paruošti. Pats elektromagnetinis vožtuvas neturi specifinių žiemos režimo reikalavimų, svarbiausia, kad jo viduje neliktų vandens. Tad rudenį išleidžiant vandenį iš sistemos arba išpučiant kompresoriumi, vožtuvai išsivalo taip pat. Žiemą valdiklis dažniausiai išjungiamas, o vožtuvai tiesiog lieka atviri (ar uždari – tai nebesvarbu, nes sistemoje neturi likti vandens). Per žiemą vožtuvai jokių išlaidų negeneruoja, nebent skaičiuosime valdiklio budėjimo režimo elektros sąnaudas (tai keli eurai per visą žiemą, jei valdiklis paliekamas prijungtas). Pavasarį, prieš startuojant naujam sezonui, patartina apžiūrėti vožtuvų mazgą, patikrinti, ar į dėžę neprinešta purvo, ar nesugebėjo į vidų įsirausti kokie graužikai ar vabzdžiai. Taip pat verta rankiniu būdu praleisti vandenį pro kiekvieną vožtuvą (atsukant rankinio valdymo varžtelį arba aktyvuojant per valdiklį) – įsitikinti, kad jie visi dar veikia sklandžiai.
Apibendrinant eksploatacijos klausimą: elektromagnetiniai vožtuvai yra gana ilgaamžiai ir nereiklūs įrenginiai, jei jie parinkti teisingai ir sistema tinkamai prižiūrima. Jų tiesioginės veikimo išlaidos minimalios, o didžiausią dėmesį reikia skirti nebent periodiškai priežiūrai – valymui ir testavimui. Gerai prižiūrimi vožtuvai tarnaus dešimtmečius, užtikrindami sklandų automatikos darbą.
Elektromagnetiniai vožtuvai automatinėse sistemose atlieka esminį vaidmenį, jie leidžia automatizuoti vandens paskirstymą į skirtingas zonas patikimai ir tiksliai. Tinkamai suprojektuota sistema su zonomis ir kokybiškais vožtuvais užtikrina, kad veja, gėlynai ar daržas bus palaistyti reikiamu laiku ir reikiamu intensyvumu, tausojant vandenį ir laiką. Techniniu požiūriu, supratus vožtuvų veikimo principą, galima lengviau diagnozuoti galimus nesklandumus ar atlikti paprastus priežiūros veiksmus savarankiškai.
Renkantis vožtuvus savo sistemai, verta investuoti į patikimus gaminius, pritaikytus Lietuvos sąlygoms, atsparius šalčiui (žinoma, nepamirštant žiemai vandens išleidimo), purvui ir su stabiliai veikiančiu solenoidu. Kainos ir kokybės santykis šiame segmente labai svarbus, nebūtina permokėti už pramoninius sprendimus, tačiau ir neverta rinktis visiškai nežinomo gamintojo vien dėl žemiausios kainos.
Planuodami automatinę laistymo sistemą, skirkite pakankamai dėmesio jos „širdžiai“ – elektromagnetiniams vožtuvams. Tinkamai parinkti, teisingai sumontuoti ir prižiūrimi vožtuvai leis sistemai veikti sklandžiai daugelį metų. Nesvarbu, ar esate profesionalus rangovas, ar pats namų šeimininkas-entuziastas, geras supratimas apie šiuos techninius įrenginius padės priimti teisingus sprendimus ir užtikrinti, kad jūsų aplinka visada žaliuotų bei klestėtų be rūpesčių.