Laistymo Sistemos Projektavimas

Kodėl verta planuoti laistymo sistemą? Laistymo sistemos projektavimas – tai investicija į ilgalaikį patogumą, augalų sveikatą ir net finansinę naudą. Automatizuotas laistymas ne tik sutaupo laiko (jums nereikia kasdien vaikščioti su laistytuvu ar žarna), bet ir padeda taupyti vandenį, nes galima tiksliai dozuoti drėgmės kiekį. Tinkamai suprojektuota sistema laisto tolygiai ir optimaliai – daugelis mano, kad veją nesunku palaistyti rankomis, tačiau specialistų teigimu tolygus laistymas rankiniu būdu iš esmės nėra įmanomas. Be to, iš anksto suplanuota laistymo sistema gali sumažinti įrengimo kaštus: jei laistymas numatomas dar prieš įrengiant veją ar kiemo dangą, išvengiama vėlesnių ardymo darbų, o sistemos įrengimo kaina gali būti net 20–40% mažesnė. Pavyzdžiui, ~6 arų sklype, visus laistymo darbus numačius iš anksto, laistymo sistema kainuotų apie 2500 €, tuo tarpu įrengiant ją jau po sklypo sutvarkymo – sąmata gali išaugti iki 3000–3200 €. Taigi, proaktyvus planavimas padeda ne tik turėti žalesnę aplinką, bet ir sutaupyti pinigų bei išvengti papildomų rūpesčių.

TURINYS

Automatinė ar rankinė laistymo sistema: kurią pasirinkti?

Vienas pirmųjų sprendimų, kurį teks priimti planuojant laistymo sistemą, yra pasirinkimas tarp automatinės ir rankinės laistymo sistemos. Tiek vienas, tiek kitas variantas turi savų privalumų; tinkamiausias sprendimas priklauso nuo sklypo dydžio, auginamų augalų, turimo laiko bei finansinių galimybių. Šiame skyriuje aptarsime, kuo skiriasi automatinė laistymo sistema nuo rankinės laistymo sistemos ir kam kiekvienas variantas labiausiai tinka.

Automatinės laistymo sistemos: privalumai ir ypatybės

Automatinė laistymo sistema – tai modernus sprendimas, kai visa laistymo eiga vyksta automatiškai, be nuolatinio žmogaus įsikišimo. Tokios sistemos paprastai susideda iš žemėje įrengtų vamzdynų, purkštuvų arba lašelinio drėkinimo linijų, elektromagnetinių vožtuvų (elektrinių ventilų) ir valdiklio (programuojamo laistymo kompiuterio). Valdiklis nustatytu laiku atidaro reikiamus vožtuvus, ir vanduo pradeda tekėti į pasirinktas laistymo zonas. Vėliau vožtuvai automatiškai uždaromi – taip užtikrinama, kad laistymas vyktų pagal nustatytą grafiką ir trukmę.

Automatinių sistemų privalumai: Pagrindinis privalumas – patogumas ir taupomas laikas. Kai sistema suprogramuota, galite net kelias savaites nebūti namuose, o veja ir sodas vis tiek bus palaistyti reikiamu metu. Laistymas dažniausiai vykdomas anksti ryte arba vėlai vakare, kai garavimas mažiausias – žmogui keltis anksti tam nebūtina, viską padaro automatinis valdiklis. Taip pat automatinis laistymas leidžia pasiekti tolygų drėgmės paskirstymą: tinkamai išdėsčius purkštukus ar lašintuvus, visas plotas gauna vienodą vandens kiekį, o persidengiančios purkštuvų zonos nepalieka nei sausų, nei per daug užmirkusių lopinių. Modernūs valdikliai dažnai turi lietaus jutiklius ar net integruojasi su orų prognozių sistemomis, todėl lyjant arba esant didelei drėgmei laistymas išvis nevykdomas – tai padeda taupyti vandenį. Taip pat galima diegti dirvožemio drėgmės jutiklius, kurie fiksuoja, ar dirva jau pakankamai drėgna, ir laistymo ciklas praleidžiamas. Visi šie sprendimai reiškia mažesnes vandens sąnaudas ir atsakingesnį jo naudojimą.

Automatinė laistymo sistema: iššokantis purkštuvas tolygiai laisto veją. Tokie purkštuvai pasislepia žemėje ir pasikelia laistymo metu, užtikrindami patogumą ir estetiką.

Be patogumo ir vandens ekonomijos, automatinė sistema prisideda prie augmenijos sveikatos. Augalai laistomi reguliariai ir tinkamu laiku – pvz., veją patariama laistyti anksti rytą arba vakare, kad vanduo nespėtų greitai išgaruoti ir maksimaliai įsigertų į gruntą. Automatinės sistemos tai užtikrina žymiai geriau nei žmogus, kuris dėl užimtumo gali laistyti netinkamu metu (karštą dieną) ar netolygiai. Tinkamai sureguliuota automatinė laistymo sistema padeda išvengti ir perlaistymo, ir perdžiūvimo, todėl veja išlieka vešli, o augalai – sveiki visą sezoną.

Automatinių sistemų trūkumai: Už visus privalumus tenka susimokėti – tiesiogine prasme. Automatizuota sistema reikalauja didesnių pradinių investicijų. Reikia įsigyti nemažai įrangos (purkštuvai, vožtuvai, valdiklis, vamzdynai, jutikliai ir t. t.), be to, ją suprojektuoti ir sumontuoti yra sudėtingiau. Laistymo sistemos projektavimas reikalauja specifinių žinių, nes būtina parinkti tinkamą įrangą, apskaičiuoti zonas pagal vandens debitą, suderinti slėgius. Montavimo metu neišvengiamai teks kasti tranšėjas vamzdžiams kloti, diegti vožtuvų šulinius – tai laiko ir darbo sąnaudos. Todėl pradinė kaina gali būti ženkliai didesnė lyginant su paprastu rankiniu laistymu. Kita vertus, kaip minėjome, protingai planuojant iš anksto galima šiek tiek sutaupyti. Dar vienas aspektas – automatinei sistemai būtina elektros energija valdikliui ir vožtuvams (nors jos sąnaudos nedidelės). Galiausiai, sistemą reikia prižiūrėti: prieš žiemą paruošti (išleisti ar išpūsti vandenį iš vamzdynų), periodiškai patikrinti purkštukus, filtrus. Tačiau šie trūkumai daugeliui atsiperka, nes sutaupomas laikas ir pastangos. Automatizuota sistema ypač rekomenduojama, jei turite didelį vejos plotą, dekoratyvinį sodą, šiltnamį ar esate ūkininkas, auginantis daug drėgmės reikalaujančių augalų – tuomet rankomis laistyti būtų labai neefektyvu ar net praktiškai neįmanoma.

Rankinės laistymo sistemos: privalumai ir trūkumai

Rankinė laistymo sistema – sąvoka, apimanti paprastesnius laistymo būdus, kai vandens tiekimas valdomas žmogaus rankomis. Paprasčiausias pavyzdys – laistymas laistytuvu (kibiru su rože) arba sodo žarna, pajungta prie čiaupo. Rankine laistymo „sistema“ galima pavadinti ir atvejus, kai turite išvedžiotą žarną per sklypą su keliomis pajungimo vietomis ir patys pernešate purkštuvus iš vienos vietos į kitą. Taip pat prie šios kategorijos priskiriami sprendimai su mechaniniais arba bateriniais laikmačiais, montuojamais ant čiaupo – jie automatiškai atidaro vandens srautą nustatytam laikui, bet viskas vyksta antžeminiu būdu (vanduo tiekiamas per žarnas, kurias vis tiek reikia išdėstyti rankomis). Tad rankinę sistemą dažnai sudaro: laistymo žarnos, jų jungtys, laistymo antgaliai (pistoletai, purkštuvai, laistytuvai), nešiojami purkštuvai (galima pastatyti tam tikrose vietose laikinai), kartais specialūs žarnų vežimėliai ar laikikliai. Visa tai yra minimaliai integruota į sklypo aplinką ir valdoma žmogaus.

Rankinio laistymo privalumai: Pagrindinis – mažesnė pradinė kaina ir paprastumas. Jums nereikia rengti išsamaus projekto, kasti viso sklypo – pakanka nusipirkti žarną, kelis purkštuvus ar laistytuvą ir galite pradėti laistyti. Įrangos įsigijimo kaštai sąlyginai maži; be to, ją nesunku pritaikyti pagal poreikį: matote, kad vienoje vietoje trūksta vandens – tiesiog ilgiau palaistote tą plotą. Rankinis laistymas suteikia daugiau kontrolės improvizacine prasme – galite laistyti būtent tada, kai norite, ir kiek norite, nesate prisirišę prie nustatyto grafiko (pvz., jei šiandien buvo lietaus, tiesiog nelaistote). Taip pat kai kurie sodininkai tiesiog mėgaujasi procesu – laistymas rankomis gali būti atpalaiduojantis užsiėmimas, proga pabūti su augalais, juos apžiūrėti iš arti. Taigi, rankinė laistymo sistema labiausiai tinka nedideliems plotams, kur automatizavimas tiesiog neatsipirktų. Pavyzdžiui, jei turite nedidelį prieskoninių augalų darželį ar kelias gėlių lysves šalia namų, tikrai nebūtina diegti automatikos – pakaks paprastos žarnos su purkštuku arba laistytuvo.

Rankinis laistymas: paprastas žalias laistytuvas, iš kurio pilamas vanduo gėlyne. Mažiems sodams ar keliems vazonams toks laistymas visiškai pakankamas.

Rankinio laistymo trūkumai: Didžiausias minusas – sunaudojamas laikas ir darbo sąnaudos. Kuo didesnis sklypas ir kuo daugiau augalų, tuo daugiau laiko reikės kasdieniniam laistymui. Karštomis vasaros dienomis veja turėtų būti laistoma bent kas antrą dieną (o esant smėlingam dirvožemiui ir kasdien), daržovių lysves dažnai tenka palaistyti kasdien, ypač jei nėra mulčiuotos. Rankiniu būdu tai daryti greitai pabosta ir tampa fiziškai sunku. Be to, laistant žarna ar laistytuvu neretai pasitaiko netolygumų – vieną vietą perliejame, kitą gal pamirštame arba paskubame. Kaip minėta, vien žmogaus pastangomis neįmanoma užtikrinti tokio tolygaus ir sistemingo laistymo, kokį suteikia automatika. Kitas trūkumas – rankinis laistymas dažnai yra mažiau efektyvus vandens naudojimo atžvilgiu. Pavyzdžiui, laistant su purkštuvu vidurdienį, didelė dalis vandens tiesiog išgaruoja, kol pasiekia augalus. Žmogui ne visada patogu laistyti anksti rytą ar vėlai vakare, o automatinė sistema tai padarys optimaliai. Dar vienas aspektas – priklausomybė nuo jūsų pačių: išvykus atostogų ar kelioms dienoms, rankinis laistymas sustos, tad turite prašyti kaimynų ar samdyti ką nors, kad palaistytų augalus. Galiausiai, nors rankinė laistymo įranga pigi, jos tarnavimo laikas gali būti trumpesnis (pigios plonos žarnos linkusios trūkti, skylinėti nuo saulės, laistytuvai lūžta ir pan.), tad teks periodiškai atnaujinti.

Tarpinis variantas: verta paminėti, kad egzistuoja ir tarpiniai sprendimai – pavyzdžiui, pusiau automatinės laistymo sistemos, kai įsirengiate požeminį vamzdyną su išvestais hidrantais (vandens pajungimo taškais) įvairiose sklypo vietose, o laistote prijungdami žarną su purkštuvu ir atidarydami ventilį ranka. Tokiu atveju bent jau nereikia tampyti ilgų žarnų per visą kiemą – užtenka persijungti iš vieno hidranto į kitą. Taip pat galima naudoti paprastus laistymo laikmačius, kurie montuojami ant krano: jie, pavyzdžiui, kas rytą atidarys vandenį 15 minučių, kad palaistytų prijungtą lašelinę žarną ar purkštuvą, ir paskui uždarys. Tai nesudėtinga „automatikos“ forma, nors tokios sistemos paprastai neturi jutiklių, todėl lyjant jos vis tiek palaisto (nebent išjungsite). Tačiau net ir tokie sprendimai gerokai palengvina gyvenimą, ypač mažesniuose soduose, nes leidžia tam tikrą laistymo dalį vykdyti be jūsų įsikišimo.

Kurį variantą rinktis? Apibendrinant, automatinė laistymo sistema rekomenduojama, jei turite vidutinį ar didelį sklypą, norite aukšto komforto lygio, auginate veją, sodą, daržus, kuriems reikia reguliaraus laistymo, ir galite sau leisti pradinę investiciją. Rankinė laistymo sistema (arba paprastas laistymas „pasidaryk pats“) tinka mažiems sklypams, sodyboms, kur praleidžiate tik savaitgalius (ir galite patys palaistyti), arba kai biudžetas labai ribotas. Dažnai praktikuojama tokia schema: pirmaisiais metais po statybų, kol trūksta lėšų, žmonės laisto rankomis, tačiau planuoja infrastruktūrą (pvz., pasiveda vandentiekį į kiemą, įsirengia kelis elektros kabelius lauke valdikliui ir vožtuvams valdyti), o po metų kitų, atsiradus galimybei, įsirengia pilną automatinę sistemą. Svarbu pažymėti, kad laistymo sistemos planavimą geriausia atlikti iš anksto – dar namo projektavimo arba sklypo apželdinimo etape. Tuomet bus lengviau pakloti reikiamus vamzdžius, kabelius, numatyti vožtuvų vietas, ir vėliau nereikės ardyti jau sutvarkyto gerbūvio.

Laistymo sistemos projektas

Kai jau aišku, kokio tipo laistymo sistemos norite (automatizuotos ar rankinės, o gal kombinuotos), kitas etapas – laistymo sistemos projektas. Tai pats svarbiausias ir atsakingiausias darbas, nuo kurio priklausys, ar jūsų laistymo sistema veiks efektyviai, patikimai ir taupiai. Projektas apima ne tik grafinio plano nubraižymą, kur dėsis purkštukai ar eis vamzdžiai – pirmiausia reikia įvertinti daugybę techninių parametrų: sklypo dydį ir formą, augalų poreikius, vandens šaltinio galimybes (maksimalų debitą ir slėgį), reljefą, dirvožemio ypatybes ir t. t. Šiame skyriuje nuosekliai aptarsime, nuo ko pradėti planuoti laistymo sistemą ir kokius žingsnius atlikti, kad laistymo sistemos projektas būtų kuo tikslesnis ir tinkamesnis jūsų poreikiams.

Planavimas ir pasiruošimas sklype

Pradėkite nuo plano. Kaip ir statant namą, laistymo sistemai būtinas projektas. Geriausia imti sklypo planą (arba susibraižyti jį masteliu ant milimetrinio popieriaus, pasinaudoti kompiuterine braižymo programa) ir sužymėti pagrindinius objektus: sklypo ribas, namą, takus, terasas, aikšteles, kitus pastatus, esamus ar planuojamus želdynus (veją, gėlynus, daržus, medžius, gyvatvores), vandens telkinius (jei yra), šiltnamius ir pan. Plane pažymėkite šiaurę – tai padės vėliau vertinti saulėkaitą. Taip pat būtinai plane turi atsirasti: numatomas vandens šaltinio pajungimo taškas (pvz., vieta, kur iš namo išeina vandentiekio kranas ar siurblinė), to taško vamzdžio diametras, ir vandens debitas bei slėgis (apie tai – kitame skyriuje). Jeigu planuojate automatinę sistemą, pažymėkite ir vietą, kur galėtų būti valdiklis (pvz., garaže prie sienos arba lauke ant namo sienos specialioje dėžutėje), bei kur bus elektros šaltinis jam (rozetė, privedžiota elektra). Kuo tiksliau ir išsamiau bus parengtas sklypo planas, tuo lengviau vėliau bus projektuoti pačią laistymo sistemą. Tam, kad nepasimesti, geriausia planavimą suskaidyti į kelis etapus, apie kuriuos – toliau.

Sklypo analizė. Įvertinkite savo sklypo ypatybes: plotą, reljefą, dirvožemio tipą, saulėkaitą, augalų poreikius. Jei sklypas didelis (kelis tūkstančius kvadratinių metrų ar daugiau), jį galbūt teks dalinti į atskiras laistymo zonas, nes vienu metu tiekti vandenį visur gali neužtekti debito. Reljefas svarbu tuo, kad nuokalnėse vanduo gali tekėti greičiau žemyn (reikia įvertinti slėgio pokyčius, galbūt naudoti slėgio reguliatorius), o žemiausiose vietose gali kauptis vanduo. Dirvožemis – pvz., smėlingas greičiau išdžiūsta, molingas ilgiau laiko drėgmę; smėlingam gali reikėti dažnesnio, trumpesnio laistymo, molingam – rečiau, bet ilgiau vienu kartu, kad įsigertų. Augalų poreikiai: sudarykite sąrašą, kas auga ar augs jūsų sklype. Vejai paprastai reikia daug vandens, ji laistoma purkštukais. Gėlynams ir daržui dažnai efektyviau lašelinė sistema (lašelinis laistymas ties šaknimis). Medžiai paprastai apsieina be dirbtinio laistymo po įsitvirtinimo, bet jaunus medelius per sausras laistyti verta. Šiltnamyje – vėlgi lašelinė ar kapiliarinė sistema. Zonavimas pagal augalus – svarbi planavimo dalis: jau iš anksto galite suskirstyti, kurios sklypo vietos bus laistomos atskirai. Pavyzdžiui, veja (1 zona), daržas (2 zona), gėlynai palei namą (3 zona), šiltnamis (4 zona) – kiekvienai iš jų gali reikėti skirtingo laistymo būdo ir grafiko. Projektuojant labai svarbu nesuplakti visko į vieną – jeigu vienoje zonoje būtų ir veja, ir daržas, ir krūmai, bus sunku nustatyti režimą: daržovėms reikia dažniau ir ilgiau, vejai – rečiau bet gausiau ir t. t. Štai kodėl laistymo sistemą būtina pritaikyti skirtingiems augalų poreikiams, numatant atskiras zonas. Iš anksto apgalvokite, kur ateityje gali atsirasti naujų augalų ar gėlynų – geriau iškart numatyti papildomą vamzdį ar trišakį, nei vėliau bandyti prijungti „ant viršaus“ jau įrengtos sistemos (taip dažnai klystama galvojant, kad „praplėsti bus lengva“ – realiai tai sudėtinga ir geriau to išvengti).

Planuokite iš anksto. Kaip jau užsiminta, didelė klaida yra galvoti apie laistymo sistemą paskiausiai, kai sklypas jau sutvarkytas. Jei turite galimybę, įtraukite laistymo sistemos planavimą į bendrą sklypo projektą. Taip galėsite po žeme iš anksto pakloti reikiamus vamzdžius ar bent tuščias gofruotas vamzdžių kanalų atitvaras (pvz., po trinkelėmis ar taku pravesti plastikinę įmovą, per kurią vėliau prakišite laistymo vamzdį). Net jei dabar neketinate montuoti visos sistemos, pravartu paruošti komunikacijas: išvesti vandentiekio vamzdį į patogią vietą sklype (ar kelias vietas didesniam sklypui), pakloti kokį nors PVC vamzdį po įvažiavimu ar takais (kad vėliau nereikėtų ardyti, jei prireiks pervesti žarną į kitą pusę), nuvesti elektriką iki būsimo vožtuvų kolektoriaus vietos kieme. Šie darbai kainuoja nedaug (kaip minėta, pasiruošti komunikacijas statant namą kainuoja gal 10–20 € papildomai), o nauda milžiniška – vėliau nereikės gręžti sienų, ardyti trinkelių ar kviesti santechniko išvesti vandentiekio. Deja, praktika rodo, kad net ~90% atvejų statytojai apie tai nepagalvoja. Taigi, būkite tarp tolikų, kurie iš anksto suplanuoja – padėkosite sau ateityje.

Vandens šaltinis: debitas ir slėgis

Bet kokia laistymo sistema yra bevertė be tinkamo vandens šaltinio. Projektuojant turite labai gerai suprasti, iš kur bus imamas vanduo laistymui ir kokios yra to šaltinio galimybės. Svarbiausi parametrai: vandens debitas (našumas), paprastai matuojamas litrais per minutę (l/min) arba kubiniais metrais per valandą (m³/val.), ir vandens slėgis, matuojamas barais (bar) arba tiesiog „atmosferomis“ (atm) – šie vienetai praktiškai lygūs, 1 bar ≈ 1 atm. Debitas parodo, kiek vandens maksimaliai galite gauti per tam tikrą laiką; slėgis – su kokia jėga tas vanduo teka (tai atsilieps, kiek toli purkštuvai nupurškia, ar pakankamai gali pakilti iššokantys purkštukai ir pan.).

Galimi vandens šaltiniai: dažniausiai tai yra miesto (ar vietinis) vandentiekis arba gręžinys/šulinys su siurbliu. Kiti variantai – tvenkinys, upelis (vanduo imamas siurbliu), lietaus surenkama talpykla (tada būtinas siurblys slėgiui sukelti, nebent laistysite gravitaciniu būdu per lašelinę – bet tam reikia, kad talpa būtų aukščiau už lysves). Kiekvienas šaltinis turi savų ypatumų. Miesto vandentiekyje paprastai slėgis būna 2–4 bar, tačiau debitą riboja vamzdžio pralaidumas ir kaimynų vartojimas (piko metu slėgis gali kristi). Gręžinio debitą riboja siurblio galingumas ir paties gręžinio išgavumo galimybės. Svarbu išsiaiškinti konkrečius skaičius.

Kaip pamatuoti debitą? Yra keli būdai. Paprasčiausias – su vandens skaitikliu, jei tokį turite ant įvado. Reikia užsirašyti rodmenis, atsukti laistymo čiaupą pilnai ir paleisti vandenį, tarkime, 30 sekundžių, po to vėl fiksuoti skaitiklio rodmenis. Iš sunaudoto kiekio ir laiko apskaičiuojate debitą (tūrį padalinus iš laiko). Pavyzdžiui, per 5 minutes pritekėjo 200 litrų – vadinasi, per sekundę ~0,67 l (200/300 s) arba ~40 l/min, tai yra ~2,4 m³/val. Kitas būdas – kibiro testas. Turėkite žinomą talpą, pvz., 10 litrų kibirą, ir laikykite jį po čiaupu, visiškai atsuktu, matuodami laiką, per kurį jis prisipildys. Jei kibiras pripildo per 20 s, tai per sekundę priteka 0,5 l (10 l / 20 s), per minutę ~30 l, per valandą ~1,8 m³. Tai bus apytikris jūsų šaltinio debitas. Atminkite, kad vandentiekio tinkle gali būti svyravimų, todėl geriau testą atlikti kelis kartus, skirtingu paros metu (ryte, vakare) – ypač jei naudojatės centralizuotu vandentiekiu. Jei vandens šaltinis – gręžinys su siurbliu, tuomet debitas priklauso nuo siurblio charakteristikų. Paprastai gręžinio siurblio dokumentacijoje (pase) nurodytas našumas prie tam tikro slėgio. Galite rasti, pavyzdžiui, kad siurblys pumpuoja 3 m³/val. prie 3 bar slėgio. Reikia atsižvelgti, kad ilgainiui siurblys gali kiek susidėvėti, o ir vamzdžiuose būna pasipriešinimas, todėl projektavimui geriau imti kiek mažesnį skaičių – specialistai taiko 0,85 koeficientą (15% rezervas). Tarkime, jei siurblio pasas sako 3 m³/val., skaičiavimams imkite ~2,55 m³/val. realų debitą.

Kaip pamatuoti slėgį? Slėgiui išmatuoti reikalingas manometras. Dažnai vandens siurblinės turi įmontuotą manometrą. Jei laistysite iš čiaupo, ant kurio nėra manometro, verta įsigyti nesudėtingą manometrą (jie nebrangūs) ir prisukti prie žarnos jungties. Slėgį matuokite dinaminį, t. y. tekančio vandens – tam reikia, kad vanduo tekėtų (atsukite kitą čiaupą ar kelis vienu metu). Pavyzdžiui, prijunkite manometrą prie vieno laistymo taško, o kitame atidarykite vandenį – manometras parodys slėgį tekančiame režime. Esant galimybei, pamatuokite skirtingu metu (ryte, vakare), nes slėgis vandentiekyje gali svyruoti. Jei naudojate siurblį, slėgį žinosite iš siurblio charakteristikų (dažnai nurodoma „pakėlimo aukštis metrais“, kur 10 m atitinka ~1 bar slėgio). Tarkime, siurblys sukuria 3,5 bar maksimalų slėgį, bet darbo metu laistant, esant debitui, slėgis bus mažesnis, pvz., 2–3 bar.

Ar užteks vandens? Surinkus duomenis apie debitą Q (m³/val.) ir žinant laistomą plotą, galima pasiskaičiuoti, kokio našumo sistemos reikia. Paprastai skaičiuojama, kad vejai per parą reikia ~5 litrų vandens 1 m² plotui (žinoma, tai vidurkis – vienomis dienomis gali palyti, kitomis gal reikės 7–8 l/m² per karštį, tačiau imkime orientacinį rodiklį). Tarkime, turite 10 arų (1000 m²) vejos ir norite ją palaistyti. Per parą tam reikės ~5 l × 1000 m² = 5000 l, arba 5 m³ vandens. Jei planuojate laistyti vienu metu visas zonas per, pvz., 5 valandas anksti rytą, tuomet reikalingas sistemos debitas būtų 1 m³ per valandą (5 m³/5 val.). Jeigu jūsų vandens šaltinis gali tiekti 2 m³/val., vadinasi, teoriškai galėtumėte laistyti viską per 2,5 valandos. Jei šaltinis silpnesnis (pvz., 0,5 m³/val.), teks arba ilginti laistymo trukmę, arba skaidyti laistymą per dvi dienas (kas irgi nėra gerai vejai – geriau palaistyti rečiau, bet gausiai). Taisyklė: reikalingas vandens padavimo greitis (bendras sistemos debitas) turi būti mažesnis už esamą šaltinio debitą. Kitaip tariant, jūsų poreikiai neturi viršyti galimybių. Jei paskaičiuojate, kad laistymui per norimą laiką reikės daugiau vandens nei šaltinis duoda, išeitys tokios: arba didinti laistymo trukmę (pvz., vietoj 5 val. laistyti 10 val. naktį), arba įsirengti vandens kaupimo talpą (rezervuarą), kurioje vanduo būtų pildomas lėčiau visos paros metu, o laistymo metu galingas siurblys tiektų reikiamą debitą. Pastarasis variantas dažniau aktualus ūkininkams ar labai dideliems plotams – individualaus namo sklype retai prireikia papildomos cisternos, nebent turite šulinį su labai mažu debitu. Bet kokiu atveju, analizuodami duomenis galėsite nuspręsti, ar turite pakankamai vandens laistymui. Jei ne – tuomet laistymo sistemos projektą teks koreguoti (mažinti vienu metu veikiančių purkštuvų kiekį, skaidyti zonas, rinktis lašelinį metodą, kuris sunaudoja mažiau vandens, arba investuoti į geresnį vandens tiekimą).

Apibendrinant, vandens šaltinio įvertinimas yra pirmaeilės svarbos žingsnis. Daugelis dalykų priklausys nuo jo: pavyzdžiui, purkštukų tipas (yra didesnio našumo ir mažo našumo purkštuvai – parinksite pagal turimą debitą), zonų skaičius (jei debitas mažas, darysite daugiau mažesnių zonų), ar reikės siurblio, ar užteks miesto slėgio. Skaičiuojant laistymo sistemos projektą, geriausia turėti šiuos skaičius: Q (vandens debitas, m³/val. ar l/min), P (slėgis, bar) ir S (bendras laistomas plotas, m²). Tuomet galėsite modeliuoti, kaip paskirstyti vandenį. Toliau aptarsime, kaip pasirinkti konkretų laistymo metodą ir išdėstyti įrangą.

Laistymo metodų ir zonų parinkimas

Laistymo sistemos gali būti įvairių tipų – purkštuvinės, lašelinės, kapiliarinės, mikropurkštuvų ir t. t. Projektuojant labai svarbu parinkti tinkamą metodą kiekvienai zonai ir augalų grupei. Kaip minėjome anksčiau, sklypą verta suskirstyti zonomis pagal augalų poreikius ir vietą. Dabar detaliau aptarkime, kokie laistymo būdai tinka skirtingiems plotams:

Vejos laistymas purkštuvais. Vejai drėkinti dažniausiai naudojami iš žemės iššokantys purkštuvai (pop-up sprinklers) arba statiniai purkštuvai. Purkštuvai purškia vandenį panašiai kaip natūralus lietus, sudrėkindami visą vejos plotą iš viršaus. Tai optimalus būdas vešliai vejai, nes vienu metu palaistomas didelis plotas. Purkštuvai gali būti rotaciniai (besisukantys su viena vandens srove, kuri greitai sukasi ratu) – jie tinka didesniems plotams, nes purškia toliau (8–15 m spinduliu ir daugiau), arba fiksuoto purškimo (spray heads), kurie laisto tam tikrą sektorių pastovia „vėduokle“ – jie paprastai skirti mažesniems spinduliams (3–5 m). Vejos purkštuvus būtina planuoti taip, kad jų veikimo zonos persidengtų – tai yra kiekvienas taškas vejos turėtų gauti vandenį bent iš dviejų purkštuvų. Taip kompensuojamos silpnesnio krašto zonos ir užtikrinamas vienodas laistymas. Tam paprastai braižomas purkštuvų išdėstymo planas su spinduliais; galima pasitelkti specialią programinę įrangą, kuri parodo padengimą – profesionalai taip ir daro, todėl dažnai klientai stebisi, kodėl jiems suprojektuota „tiek daug purkštuvų“. Atsakymas: kad nebūtų sausų plotų, reikia optimaliai išdėstyti ir jų skaičiaus sumažinti paprastai nepavyksta, jei norima gero rezultato. Projektuodami vejos purkštukus atsižvelkite į kliūtis (namą, tvorą – šalia geriau dėti purkštukus su ribotu kampu, kad nepurkštų ant sienos), vyraujančias vėjo kryptis (stiprus vėjas gali išnešti vandenį, bet paprastai tai sunku įvertinti iš anksto). Taip pat nepamirškite, kad purkštuvai neturėtų purkšti tiesiai ant pastato sienų, medinių konstrukcijų, jautrių augalų (pvz., rožių žiedus gali pažeisti kieti vandens srautai – tokius geriau laistyti iš švelnesnių mikropurkštuvų ar lašeliniu būdu). Vejos zona paprastai bus ne viena – jei bendras plotas didelis, skaidykite į kelias, kad vienai zonai tektų tiek purkštukų, kiek „patraukia“ vandens debitas. Pavyzdžiui, turite 12 purkštuvų, kurių kiekvieno debitas ~8 l/min (priklausomai nuo purškimo atstumo ir slėgio). Viso būtų 96 l/min, arba ~5,8 m³/val. Jei tiek neturite, skaidykite tarkim į 3 zonas po 4 purkštukus (32 l/min kiekviena zona, ~1,9 m³/val.). Toks skaičiavimas atliekamas projektavimo metu.
Daržų, gėlynų, krūmų laistymas lašeline sistema. Lašelinis laistymas (drip irrigation) – tai metodas, kai vanduo tiekiamas tiesiai prie augalų šaknų mažais lašais. Naudojamos specialios lašelinės žarnos su integruotais lašintuvais (jie būna kas 20–30 cm atstumais) arba atskiri lašintuvai, pajungiami kapiliarinėmis žarnelėmis prie pagrindinės žarnos. Ši sistema ideali daržovių lysvėms, gėlynams, gyvatvorėms, nes vanduo patenka tik ten, kur reikia (prie augalų šaknų), ir nenaudoja pertekliai viso ploto sudrėkinimui. Be to, laistant lašeliniu būdu, neliečiami lapai – tai svarbu, nes kai kuriems augalams vanduo ant lapų gali sukelti ligas (pomidorų nekentinkite lapų laistymu, rožėms irgi geriau vanduo prie šaknų). Lašelinis laistymas taupo vandenį – tai apie 70% ekonomiškesnis būdas nei purškimas, nes nėra garavimo nuo smulkių lašelių ore, vanduo susigeria tiesiai į dirvą. Daržo arba gėlyno zona paprastai suprojektuojama iš magistralinio vamzdelio (dažnai 16 mm skersmens polietileno žarnelė) ir prie jo jungiamų lašelinio drėkinimo vamzdžių arba kapiliarų. Patogu, kad lašelinę sistemą galima kloti paviršiuje (tarp lysvių) – nereikia giliai kasti, nebent norite paslėpti. Svarbu dėti filtrą šiai zonai, nes lašintuvai labai jautrūs užsikimšimui. Lašelinis metodas tinka ir šiltnamiams – ten dažniausiai vedamos mažo diametro žarnelės prie kiekvieno augalo su lašintuvu gale. Taip pat nepamirškite, kad lašelinės linijos turi ribotą ilgį vienai šakai (dėl slėgio kritimo). Pavyzdžiui, 16 mm lašelinė žarna gali efektyviai laistyti gal ~50 m ilgio ruožą; jei reikia ilgesnio, daroma kilpa iš abiejų galų pajungta arba padalijama į dvi atskiras atšakas.
Gyvatvorių ir medžių laistymas. Tam taip pat puikiai tinka lašelinės juostos ar vamzdeliai, išvedžioti palei medžių eilę ar gyvatvorę. Medžiams (ypač naujai pasodintiems) kartais naudojami specialūs lašintuvai su didesniu debitui ar net laistymo maišai, tačiau integravus į bendrą sistemą, galima ties kiekvienu medžiu paleisti kelis lašintuvus prie šaknų. Krūmų grupėms galima naudoti mikropurkštukus – tai smulkūs ant pagaliuko tvirtinami purkštuvėliai, kurie apipurškia nedidelį plotą rūku ar fontanėliu. Jie jungiami prie kapiliarinių (4–6 mm) žarnelių nuo pagrindinio vamzdžio. Mikropurkštukai tinka, pavyzdžiui, alpinariumams, gėlių klomboms, kur lašelinė žarna netinka (pvz., labai netolygiai išdėstyti augalai, kuriems reikia platesnio padengimo). Jie sunaudoja daugiau vandens nei lašeliniai, bet mažiau nei dideli vejos purkštuvai – tarpinis sprendimas.
Šiltnamio laistymas. Šiltnamiuose dažniausiai rekomenduojamas lašelinis arba kapiliarinis laistymas. Yra net specialūs kapiliariniai laistymo rinkiniai, kur tarp lysvių tiesiamos porėtos vamzdžių juostos arba statomi lašintuvai į vazonus. Šiltnamyje tikslinga automatiką susieti su drėgmės davikliais, nes ten mikroklimatas kitoks. Taip pat šiltnamiuose populiaru naudoti lašelinę juostą – tai plokščia plona juosta su skylutėmis, ji nedidelėmis porcijomis leidžia vandenį prie augalų šaknų.
Kiti atvejai (vejapjovės, vazonai, etc.). Jei turite didelių medžių ar krūmų pavieniui vejoje, geriau juos integruoti į bendrą vejos purkštuvų zoną – jiems pakaks drėgmės iš vejos laistymo. Tačiau jeigu po stogu yra vazonų su gėlėmis, kabantys gėlių krepšeliai, juos patogu laistyti atskira kapiliarine sistema: nuo pagrindinės žarnos atvesti mažytes 4 mm žarneles su lašintuvais į kiekvieną vazoną. Tokia vazonų laistymo zona gali būti jungiama prie to paties valdiklio, tiesiog kaip atskira sekcija. Jai taip pat būtinas geras filtravimas, kad mažyčiai lašintuvai neužsikimštų.

Kiek zonų daryti? Zonų (sekcijų) skaičius tiesiogiai priklauso nuo dviejų dalykų: 1) vandens šaltinio pajėgumo (debitas/slėgis) – kiek purkštuvų/lašintuvų gali veikti vienu metu, 2) augalų grupių poreikių – skirtingoms reikės atskiro valdymo. Net jeigu teoriškai galėtumėte vienu metu laistyti viską, nerekomenduojama jungti, pavyzdžiui, vejos ir daržo kartu. Optimalu: viena zona – vienarūšiai purkštuvai ar lašintuvai, laistantys panašius augalus. Paprastai individualiam sklypui užtenka 3–6 zonų: tarkime, 2–4 zonos vejos (priklausomai nuo ploto ir formos), 1 zona daržui/šiltnamiui, 1 zona gėlynams/krūmams. Verslo ar ūkininkų ūkiuose zonų gali būti daug daugiau, jei laistomos atskiros laukų dalys, dideli šiltnamių plotai ir pan. Svarbu suprojektuoti tiek zonų, kad vienos zonos debitas neviršytų sistemos pajėgumo. Kaip skaičiuoti, aptarėme anksčiau. Valdikliai būna įvairių dydžių – mažesni 4 zonų, didesni 6–8 ar net 12 zonų (moduliniai plečiami), tad techninių apribojimų suzoninti nėra, klausimas tik kaip suderinti grafiką. Jei zonų labai daug, jos tiesiog laistys paeiliui skirtingu metu.

Purkštuvų išdėstymas ir vamzdyno planas

Turint aiškų sklypo planą ir žinant, kokios laistymo zonos bus, pereikime prie konkretaus įrangos išdėstymo projektavimo. Čia pravers braižymo popierius arba kompiuterinė programa. Reikia nuspręsti, kur tiksliai bus purkštuvai, vožtuvai ir kaip eis vamzdžiai.

Purkštuvų išdėstymas (vejos zonoje). Standartinis projektavimo principas – purkštuvai išdėstomi tinklinio rašto principu, kad jų aprėpiami apskritimai persidengtų. Pradedama dėti kampuose: sklypo kampuose, vejos pakraščiuose dedami purkštuvai, kurie purškia 90° (kampiniai) arba 180° (pakraščiuose palei kraštą) sektoriais, kad nemėtytų vandens už laistomos ribos. Dideliame plote per vidurį dėliojami pilno apskritimo (360°) purkštuvai taip, kad apimtų visą erdvę. Visur stengiamasi laikytis „galva-galvon“ (head-to-head) taisyklės: atstumas tarp dviejų purkštuvų ≈ jų spindulys, t. y. kad kiekvienas purkštuvas siektų kito vietą. Pvz., jei purkštuvas purškia 8 m, kitas purkštuvas turi stovėti už 8 m – tada toje vietoje susitiks dviejų purkštuvų srovės. Taip gaunamas vienodas drėgmės kiekis. Jei padarytumėte dvigubai didesnį atstumą nei spindulys, per vidurį beveik nebeliktų vandens. Dengimo tolygumas – svarbiausias rodiklis purkštuvų planavime; profesionalios programos netgi pateikia tolygumo koeficientus, optimizuojama, kad jie būtų kuo aukštesni, taip optimizuojamas purkštuvų kiekis. Jums nebūtina patiems skaičiuoti koeficientų, tiesiog laikykitės logiško išdėstymo geometriškai. Jei sklypas stačiakampis – dėliokite eilėmis. Jei vingiuotas – sekite kontūrą, prireikus parinkite purkštukus su reguliuojamu kampu ir spinduliu, kurie gali padengti nestandartines zonas.

Lašelinio laistymo išdėstymas. Lysvėse ir gėlynuose lašelinės linijos tiesiamos palei augalų eiles. Tarkime, darže turite keturias 5 m ilgio lysves – galima kiekvienoje nutiesti po lašelinę žarną. Jos jungiamos prie bendros magistralės, kuri dažnai tiesiama per lysvių pradžią. Gėlynuose galite vingiuoti lašelinę žarną serpentinu tarp augalų, kad ji praeitų pro kiekvieno krūmelio šaknis. Jei laistote gyvatvorę – ištempkite lašelinę liniją palei visą jos ilgį, geriausia ~30 cm atstumu nuo krūmų stiebo (ten kur eina šaknų zona). Dideliame plote (kaip ūkininko lauke) lašelinės juostos tiesiamos kas keliolika ar keliasdešimt centimetrų, padengiant visą plotį – bet tokie projektai dažniausiai diegiami specializuotai tam ūkiui.

Vamzdyno planavimas. Suplanavus laistymo taškus (purkštuvus, lašintuvus), reikia išdėstyti, kaip eis vamzdžiai nuo vandens šaltinio per vožtuvus iki tų taškų. Automatinei sistemai paprastai daromas vožtuvų kolektorius – tai vieta, kur iš vandens įvado ateina pagrindinis vamzdis, atsišakoja į kelis elektromagnetinius vožtuvus (pagal zonų skaičių), o nuo tų vožtuvų jau eina atskiri vamzdžiai į kiekvieną zoną. Rekomenduojama vožtuvus montuoti patogioje vietoje, geriausia kur nors sklypo pakraštyje ar kampe, tačiau ne per toli nuo laistomų zonų, kad nereikėtų tiesti itin ilgų vamzdynų. Dažnai vožtuvus laiko plastikiniuose požeminiuose dėžutėse (dangtelis matomas vejos paviršiuje). Iš vienos dėžutės galima sutalpinti 2–6 vožtuvus, priklausomai nuo dydžio. Kurti kelis kolektorius ar vieną? Mažam sklypui patogiausia visus vožtuvus turėti vienoje vietoje – iš ten lyg „saulutė“ vamzdžiai išsiskirsto radialiai. Dideliame plote kartais daromi du kolektoriai skirtingose sklypo pusėse, kad vamzdžiai keliautų trumpesnius atstumus (mažiau medžiagų, mažesnis slėgio kritimas). Kiekvienas vožtuvas bus sujungtas elektriniu kabeliu su valdikliu, tad numatykite ir kabelio trasą (dažniausiai kabelis klojamas šalia vandens vamzdžių tranšėjoje, tik atskirai izoliuotas).

Vamzdžių trasos braižomos atsižvelgiant į reljefą ir kliūtis. Stenkitės vesti tiesesnėmis linijomis, venkite bereikalingų zigzagų – kiekvienas posūkis didina pasipriešinimą ir galimą slėgio nuostolį. Aplink namą veskite vamzdžius taip, kad nepažeistumėte pamatų hidroizoliacijos, geriau apeikite didesniu spinduliu arba naudokite esamas komunikacijų angas, jei yra. Venkite kloti labai arti medžių stambių šaknų – kasant galite pažeisti medį, o ir vėliau šaknys gali apraizgyti vamzdį. Tranšėjų gylis paprastai daromas apie 30–50 cm. To pakanka, kad vamzdžiai būtų po žeme ir apsaugoti nuo atsitiktinio kasimo ar užvažiavimo. Lietuvoje žiemą žemė įšąla apie 80 cm ar daugiau, tad vamzdžiai vis tiek atsidurs įšalo zonoje – dėl to būtina sistemoje įrengti drenažą arba galimybę prapūsti kompresoriumi prieš žiemą (aptarsime priežiūros skyriuje). Bet giliau nei pusmetris kasti paprastai neverta – nebent norite itin apsidrausti. Tiesiog visus plastiko vamzdžius rinkitės skirtus laistymui – jie būna juodi polietileniniai, atlaiko šiek tiek ledo išplėtimo, jei kas liktų. PVC vamzdžiai (kieti) Lietuvoje mažiau populiarūs laistymui, nes jie labiau trapūs įšale – tačiau profesionalai vis tiek juos naudoja kartais. Paprastam vartotojui patogiau dirbti su PE (polietileno) žarnomis, kurios lanksčios, jungiamos greitomis jungtimis arba suspaudžiamomis jungėmis.

Planuodami vamzdyną, pažymėkite jungčių ir atšakų vietas – kur reikės trišakių, alkūnių, perėjimų. Taip pat numatykite papildomus elementus: galbūt norėsite kokio hidranto (čiaupo) atskiro kieme – jį galima prijungti kaip dar vieną atšaką nuo pagrindinio vamzdžio prieš vožtuvus (su atskiru ventilio kraneliu). Taip turėsite galimybę ranka pasiimti vandens kibirui ar prijungti žarną net kai sistema veikia. Nepamirškite filtro: jeigu vanduo iš gręžinio ar tvenkinio – filtras būtinas prieš visą sistemą. Jei miesto vanduo – filtras pageidautinas lašelinei zonai ir šiaip padeda sulaikyti dumblą, kad neužkimštų purkštukų. Slėgio reguliatoriai: lašeliniam laistymui paprastai reikia ~1,5–2 bar slėgio, tad toje zonoje montuojamas mažinantis slėgio reduktorius (gali būti atskiras prietaisas, arba jau integruotas vožtuve ar filtre kai kuriuose modeliuose). Purkštuvams tokio dalyko nereikia, jiems kaip tik reikia bent 2 bar, optimaliai 3 bar.

Apie elektros instaliaciją: valdiklis sujungiamas su vožtuvais daugialaidžiu kabeliu (gyslų skaičius = vožtuvų skaičius + 1 bendra). Kabelį galite pravesti kartu su vamzdynais, tik saugiai izoliuokite – geriausia naudoti drėgmei atsparų laidą, specialiai skirtą laistymo sistemoms (pvz., 7 arba 10 gyslų x 0,5 mm² skerspjūvio). Jungtis tarp kabelio ir vožtuvo darykite su specialiomis hidroizoliacinėmis jungtimis (kapiliarinėmis movomis užpildytomis silikonu), nes paprastas sukimo sujungimas po žeme per laiką sulūžtų nuo drėgmės. Valdiklio vieta: apgalvokite, kur jums patogu jį valdyti – dažnai montuojamas garaže, katilinėje ar lauke ant sienos specialiame dėkle. Svarbu, kad netoli būtų rozetė – daugelis valdiklių tiesiog įkišami į 230 V lizdą. Yra ir baterinių valdiklių, skirtų lauke į vožtuvų dėžutę dėti (jei neturit elektros šalia) – juos galite rinktis, jei nutiesti kabelio neįmanoma. Lietaus jutiklis statomas atviroje vietoje, kur tiesiogiai gauna lietų (pvz., ant stogo kraigo ar tvoros stulpo). Jis jungiamos dviem laidais iki valdiklio (dažniausiai tiesiog įdedamas į specialius gnybtus, kurie nutraukia ciklą kai jutiklis suveikęs). Jei planuojate išmanų valdymą telefonu – tam reikia wifi valdiklio arba modulio; pagalvokite apie wi-fi ryšio stiprumą valdiklio vietoje (gal reikės praplėsti namų tinklo zoną iki garažo).

Galiausiai, patikrinkite projektą: peržiūrėkite, ar visos zonos uždengia visus augalus (kur nepasiekia purkštuvai, gal bus lašelinė, ar atskiras purkštukas). Įsivaizduokite, kaip atrodys laistymas: ar kur nesisems vanduo, ar nebėgs per šlaitus. Įsitikinkite, kad sistemos pajėgumas atitinka – susumuokite vienos zonos visų purkštuvų debitą ir pažiūrėkite, ar ne per daug, palyginus su turimu debitu. Geriau palikti bent 10–20% rezervą. Jei kas neatitinka, pakoreguokite projektą: pridėkite zoną, keiskite purkštuvų tipus, etc. Tai atlikę, būsite paruošę tikrą laistymo sistemos projektą – su visais reikalingais komponentais ir išdėstymu. Beliks pasirūpinti įrangos įsigijimu ir komplektavimu bei pasiruošti montavimo darbams.

Hidrauliniai skaičiavimai ir sistemos pajėgumas

Nors vidutinio dydžio sodo laistymo sistemai detalių inžinerinių skaičiavimų gali neprireikti, trumpai aptarkime hidraulinius skaičiavimus, kurie slypi už gero projekto. Tai ypač aktualu, jei sistema didesnė ar sudėtingesnė, arba tiesiog norite pasitikrinti, ar viskas „susiveda“.

1. Laistymo normos apskaičiavimas. Kaip minėta, vidutinė norma – apie 5 l/m² per dieną vejai. Jei turite duomenis apie savo augalus (pvz., kai kurie augintojai pateikia, kad tam tikram augalui per savaitę reikia X litrų), galite perskaičiuoti pagal tai. Bet paprastai sodininkystėje vadovaujamasi taisykle 25–30 l/m² per savaitę vejai, padalinant į 3–4 laistymus. Tą patį 5 l/dienai mes ir gauname. Taigi, bendras dienos vandens poreikis V (m³) = 0,005 × S (sklypo laistomas plotas, m²). Pvz., S = 300 m² veja, tada V = 0,005×300 = 1,5 m³ per parą. Šį kiekį norisi padalinti į tam tikrą laistymo trukmę.

2. Laistymo trukmės nustatymas. Patariama nelaistyti ilgiau nei ~6 valandas per parą (optimaliu atveju – ne daugiau 10 val., jei labai reikia). Paprastai laistymui pasirenkamos naktinės/rytinės valandos, tarkim nuo 4 val. ryto iki 6 val. ryto – tuomet netrukdo nei žmonėms, nei saulei. Dideliame sklype kartais laistoma per du etapus: naktį dalis zonų, anksti rytą kitos. Bet kuriuo atveju, apsispręskite, kiek valandų norite skirti laistymui per parą (T valandomis). Sakykim, T = 3 val. per parą.

3. Reikalingo debito skaičiavimas. Pagal formulę: reikalingas padavimo greitis Qₙ (m³/val) = V (m³) / T (val.). Iš mūsų pavyzdžio: V = 1,5 m³, T = 3 h, tai Qₙ = 0,5 m³/val. (arba 500 l/h). Tai reiškia, kad visa sistema (visi purkštuvai per visą tą 3 val. laikotarpį, sukaitaliojant zonas) turės supilti 0,5 kubo per valandą, kad per 3 val. supiltų 1,5 kubo.

4. Lyginame su esamu vandens šaltiniu. Tarkime, jūsų esamas debitas (iš matavimų) Q = 1,8 m³/val. (pavyzdžiui, turite gerą gręžinį). Reikalingas Qₙ = 0,5, kuris yra mažesnis už 1,8 – puiku, vadinasi, vandens pakanka. Jeigu būtų atvirkščiai – Qₙ didesnis už Q, turėtumėte vandens trūkumą. Tada, kaip minėjom, sprendimas – ilgesnė laistymo trukmė arba papildoma vandens talpa su siurbliu.

5. Slėgio reikalavimai. Įsitikinkite, kad vandens šaltinio slėgis P pakankamas jūsų įrangai. Standartiniams vejos purkštuvams reikia ~2 bar minimalaus darbo slėgio (optimaliai 3 bar). Jei turite 4–5 bar, netgi per daug – galima montuoti slėgio mažintuvą ties įvadu, kad apsaugotų sistemą nuo per didelio slėgio smūgių. Jei turite tik 1,5–2 bar (pvz., menkas vandentiekis, ar iš aukšto rezervuaro gravitacinis tiekimas) – purkštuvai gali neveikti tinkamai (neiššoks, nepasuks). Tada rinkitės lašelinį laistymą, kuris dirba ir prie 1 bar ar net 0,5 bar (yra specialių gravitetinių lašintuvų). Arba diekite stipriau spaudžiantį siurblį.

6. Vamzdynų diametrai ir nuostoliai. Paprastame name nelabai turėsite didelių diametrų pasirinkimo – greičiausiai vis tiek naudosite 25 mm (1 colio) PEL vamzdį magistralei, 20 mm arba 16 mm vamzdžius atšakoms. Tai daugeliu atvejų tiks. Tačiau jei sklypas labai didelis ir viena zona turi tiekti, pvz., 3 m³/val. (50 l/min) vandens, 25 mm vamzdis gal bus per mažas tam atstumui – tada magistralei naudokite 32 mm. Principas: stambesni vamzdžiai – mažesnis srauto greitis, mažesni slėgio nuostoliai, tačiau brangiau ir sunkiau montuoti. Geriau nedaryti visos sistemos vien mažais vamzdeliais – ties pagrindiniu pajungimu storinkite, o link galų ploninkite. Pvz., nuo vožtuvo einančiai zonai su 4 purkštuvais užteks 20 mm, bet nuo įvado iki vožtuvų kolektoriaus padarykite 25 mm. Slėgio nuostolių skaičiavimas sudėtingas (reikia formulių, atsižvelgti į debitus, vamzdžių ilgius, šiurkštumą). Dauguma atvejų smulkiame projekte galite to nedaryti – svarbu nepadaryti akivaizdžiai klaidingų sprendimų (pvz., nevesti 50 m ilgio 16 mm vamzdžio, per kurį bandysite praleisti 2 m³/h – jis užsmaugs srautą). Jei abejojate, padidinkite diametrą – tai tik šiek tiek didesnė kaina, bet užtat ramybė, kad pratekės. Arba pasitarkite su specialistais/hidraulikos kalkuliatoriais internete.

7. Patikrinkite purkštuvų debitus esamam slėgiui. Kiekvienas purkštuvas turi savo našumo grafiką: pvz., prie 2 bar jis pila 0,3 m³/h, prie 3 bar – 0,4 m³/h. Jei jūsų sistema turės realiai 2,5 bar darbo slėgį purkštuvuose, paimkite atitinkamus debitų duomenis. Nes jei apsiskaičiuosite, galite susidurti su situacija, kad vietoje planuotų 30 l/min turite 40 l/min poreikį zonai. Patartina daryti tam tikrą atsargos rezervą: nenaudoti 100% maksimalaus galimo debito. Kaip minėta, 10–15% atsarga yra protinga (ar net 20%, jei sistema didelė). Vandens tiekimo sąlygos gali bėgant metams kisti, purkštukai gali truputį nusidėvėti (kalkės, nešvarumai), tad geriau netempti iki absoliutaus maksimumo.

Atlikę šiuos skaičiavimus ar patikrinimus, turėsite pilną pasitikėjimą, kad jūsų sugalvotas laistymo sistemos projektas „neperspaus“ esamos infrastruktūros ir veiks efektyviai. Jei skaičiavimai rodo bėdą – pataisykite projektą, kol popieriuje, ne po velėna. Kai visi skaičiai tenkina, galima imtis kito etapo – pasirūpinti, kad visi reikalingi laistymo sistemos komponentai atsidurtų jūsų rankose. Apie tai – kitame skyriuje.

Laistymo įrangos komplektavimas

Turint parengtą projektą arba bent jau aiškią viziją, kokios sistemos norite, metas pereiti prie laistymo įrangos komplektavimo. Tai reiškia – išsirinkti ir įsigyti visas reikalingas dalis, pradedant vamzdžiais ir jungtimis, baigiant purkštukais ir valdikliu. Tinkamas įrangos parinkimas yra kritinis momentas: neteisingai parinkta ar prastos kokybės įranga gali sužlugdyti net geriausią projektą. Iš tiesų viena dažniausių klaidų – neteisingai parinkta įranga, pavyzdžiui, per mažai arba netinkamo tipo purkštuvų, per silpnas siurblys ar per mažo diametro vamzdžiai, kurie riboja srautą. Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius laistymo sistemos komponentus ir duosime patarimų, kaip juos išsirinkti bei sukomplektuoti į darnią sistemą. Taip pat paminėsime, kaip galima pasinaudoti specialistų paslaugomis įrangai sukomplektuoti ir pristatyti, jei nenorite visko daryti patys.

Pagrindiniai laistymo sistemos komponentai

Visų pirma, išskirkime, kokių pagrindinių komponentų reikia tipinei automatinio laistymo sistemai (skliaustuose – ar reikalinga rankinei sistemai):

Vandens šaltinio prijungimo mazgas: tai gali būti paprasčiausias kranas (rankinei sistemai), trišakis nuo namo vandentiekio magistralės su atšaka laistymui arba sudėtingesnis mazgas su filtru, manometru, elektros vožtuvu (jei valdiklis bus viduje) ir backflow prevencijos įtaisu (atbulinis vožtuvas, neleidžiantis vandeniui grįžti į geriamą vandenį). Lietuvoje individualiuose namuose atbulinis vožtuvas laistymui nėra privalomas pagal įstatymus (dažniau tai reikalaujama užsienyje), bet jei jungiatės prie centralizuoto tinklo, gali būti rekomenduotina, kad trąšos ar nešvarumai iš laistymo (jei tokias leisite) nepatektų atgal. Rankinei sistemai – tiesiog lauke esantis vandens čiaupas, prie kurio jungiasi žarna.
Pagrindinis vamzdynas: tai požeminiai vamzdžiai, vedantys vandenį nuo šaltinio iki vožtuvų ir toliau – iki purkštuvų ar lašelinės. Kaip minėta, naudojami polietileniniai vamzdžiai (PE), juodi arba juodi su mėlynu dryžiu, skirti šaltam vandeniui. Dažniausi diametrai – 32 mm, 25 mm, 20 mm, 16 mm (pastarasis dažniau lašeliniam). Vamzdžiai paprastai parduodami rulonais (25 m, 50 m, 100 m). Jie jungiami suspaudžiamomis jungtimis (kompresinėmis movomis) – tokių pilna santechnikos parduotuvėse, jos patikimos ir daugkartinės. Mažesnio diametro lašelinės žarnos jungiamos specialiomis plastikinėmis jungtimis, kurios dažnai būna tiesiog įspraudžiamos (labiau kaip spygliuotos jungtys). Rankinei sistemai po žeme nuolatinių vamzdžių gali ir nebūti – viskas vyksta antžeminėmis žarnomis.
Elektromagnetiniai vožtuvai: tai sistemos „čiaupai“, kuriuos atidaro ir uždaro valdiklis elektriniu signalu. Kiekvienai automatinei zonai reikia po vieną vožtuvą. Populiarūs vožtuvai – 24 V AC solenoidiniai (veikia nuo valdiklio siunčiamos įtampos). Būna 1 colio dydžio (DN25) – plačiausiai naudojami individualiems sklypams. Jie statomi grupėje (kolektoriuje). Rankinei sistemai elektromagnetinių vožtuvų nereikia; vietoj jų gali būti paprasti mechaniniai ventiliai (kraneliai), jei, pavyzdžiui, padarėte sklype atskiras atšakas su galimybe atidaryti ranka.
Laistymo purkštuvai: jei turite vejos ar kitų plotų, laistomų iš viršaus – jums reikės purkštuvų. Yra du pagrindiniai tipai:
- Statiniai purkštuvai (spray heads): mažesnio spindulio, tolygiai purškiantys tam tikrą sektorių. Jie susideda iš korpuso (kuris įkasamas į žemę) ir keičiamo antgalio (purškiančio tam tikru kampu ir nuotoliu). Korpuso aukštis parenkamas pagal veją – populiariausi 4” (10 cm iššokantys). Antgaliai būna fiksuoto kampo (90°, 180°, 360°) arba reguliuojami. Spindulys ~1,5–5 m.
- Rotaciniai purkštuvai (rotors): didesnio spindulio, su besisukančia srove. Yra mažieji rotaciniai antgaliai (jie užsideda ant tų pačių mažų korpusų, pvz., MP Rotator tipo – purškia 3–9 m), ir didieji rotoriai (korpuso mechanizmas su vidiniais dantračiais, purškia 7–15 m ar net daugiau, kampas reguliuojamas varžtu). Pasirinkimas priklauso nuo jūsų sklypo dydžio. Dažniausiai naudojami MP Rotator tipo – jie taupesni vandeniui, lėčiau purškia, geriau įsigeria.
- Mikropurkštukai, laistymo „grybukai“: tai smulkūs purkštuvėliai, skirti gėlynams ar šiltnamiams. Juos minėjome – statomi ant 10–30 cm pagaliuko, su žarnele jungiasi prie sistemos. Purškia smulkiai per 1–3 m spinduliu. Nebūtini, jei visa sistema padaryta su normaliais purkštuvais ir lašelinėm, bet kartais praverčia specifinėse vietose.
Lašelinio laistymo įranga: jeigu planuojate lašelines zonas, jums reikės:
- Lašelinių vamzdžių arba juostų. Vamzdžiai būna 16 mm skersmens su integruotais lašintuvais kas 33 cm, arba kapiliarinės 6 mm žarnelės su atskirom lašintuvų galvutėm.
- Lašintuvai (jei nenaudojate integruotų). Yra reguliuojamų, nereguoliuojamų, su įsmeigimu į žemę ties augalu.
- Paskirstymo jungtys, kaip trišakiai, aklytės, sujungimai 16 mm vamzdžiui, ir atskirai 6 mm žarnelei mažučiai trišakiukai, antgaliai.
- Filtras – privalomas lašelinėje linijoje (geriausia statyti vieną rimtesnį filtrą ties pagrindu, per kurį eina visas vanduo į sistemą).
- Slėgio reduktorius – dažnai dedamas tarp vožtuvo ir lašelinės linijos (nustatytas pvz. 1,5 bar), kad lašelinė neperplīštų ir laša tolygiai.
- Pastaba: lašelinės juostos (plonos) populiarios daržuose, bet jos nelabai ilgaamžės (tarnaus 1–2 sezonus). Ilgiau tarnauja storasieniai lašeliniai vamzdeliai.
Valdiklis (programatorius): laistymo smegenys. Yra skirtų montuoti viduje (indoor) – jos neturi visiškos izoliacijos nuo drėgmės, tad reikia kabinti patalpoje; ir skirtų laukui (outdoor) – turi dėžutę su užraktu, kabinamos lauke. Renkantis, atkreipkite dėmesį, kiek zonų valdo (stations). Populiarūs prekės ženklai: Hunter, Rain Bird, Toro, Orbit, Galcon, ir kt. Šiuolaikiniai turi daugybę funkcijų – nuo bazinio grafiko (kuriomis dienomis ir kuriuo metu laistyti, kiek minučių) iki WiFi, valdymo išmaniuoju telefonu, prisijungimo prie orų prognozių. Pagalvokite, ko jums reikia. Paprastai, nedideliam sklypui, užtenka 4–6 zonų paprasto valdiklio su lietaus jutiklio jungtimi. Jei mėgstate technologijas – imkite su WiFi, galėsite nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti. Alternatyva rankinei sistemai: mechaninis laikmatis ant krano – primityvus valdiklis su vienu vožtuvu, valdomas pavaros (tinka laistymui su žarna, kai neturite integruotos sistemos).
Jungtys, perėjimai, vožtuvų kolektoriai: tai visa smulkmė, kurios neretai pritrūkstama, jei neapskaičiuojama iš anksto. Susidarykite sąrašą:
- Kiek trišakių (25×25×25 ar 25×19×25 ir pan.) reikia vamzdyno atšakoms;
- Kiek alkūnių (kampų) – nors šlangai lanksčios, bet 90° alkūnė padeda gražiai pasukti tiesiai į purkštuvą;
- Perėjimai nuo vamzdžio prie purkštuvo sriegio (purkštuvų korpusai dažniausiai turi vidinį 1/2” arba 3/4” sriegį apačioje; vožtuvai – 1” vidinius sriegius). Reiks specialių jungčių su išoriniu/vidiniu sriegiais.
- Vožtuvų kolektorių jungtys: parduodamos specialios šakės su keliais sriegiais, su kuriomis patogu sujungti vožtuvus į vieną mazgą. Arba galima lankstyti iš paprastų trišakių ir nipelių (vamzdelių su sriegiais).
- Vamzdžių sujungimo movos: jei teks jungti du vamzdžio galus (pratęsti), turėkite porą tiesių jungčių.
- Akles (galiniai kamščiai): lašelinių linijų galuose arba vamzdynų galuose kažkur bus užaklinti galai – tam yra kamštukai (16 mm lašeliniam, 20–25 mm magistralei).
- Atsarginiai komponentai: visada verta turėti keletą atsarginių antgalių, lašintuvų, porą remontinių movų – kad smulkius gedimus pataisytumėte be laukimo.
Pagalbinė įranga:
- Filtrai: minėjom, pageidautina bent vienas filtras ties pagrindu (pvz., diskinis arba tinklelinis filtras 120 mikronų). Jei vanduo labai švarus iš miesto, galima ir nedėti, bet lašelinėms būtina.
- Atbuliniai vožtuvai: kai kurie purkštuvai turi integruotus „check valve“, kurie neleidžia vandeniui išbėgti žemyn šlaitu nutraukus laistymą (kad tuščiais vamzdžiais nenutekėtų žemiausiam purkštuvui viskas). Jei sklypas nuolaidus, verta komplektuoti tokius purkštuvus arba atskirus atbulinius vožtuvėlius įdėti.
- Drenažiniai vožtuvai: vėlgi, šlaitų apačioje, kad po laistymo išleistų vandenį ir vamzdžiuose jo neliktų – kad neatsitiktų, jog lėtai sunkiasi per purkštuvą žemiausiame taške ilgą laiką. Drenažinį vožtuvą deda purkštuvo gale.
- Siurblys: jei neturite pakankamo slėgio, reikia parinkti siurblį. Tai didelė tema – trumpai: jei imate iš šulinio – panardinamą arba hidroforą. Jei norit patobulinti miesto spaudimą – siurblį su slėgio rele, bet tai retai reikalinga. Siurblio parametrai turi atitikti Qₙ ir norimą slėgį. Yra net valdikliai, kurie gali įjunginėti siurblį (valdiklis turi „master pump“ išėjimą).
- Lietaus jutiklis: kone privalomas, pigus ir naudingas (lietingą dieną atjungia sistemą, kad nešvaistytų vandens).
- Kiti jutikliai: dirvožemio drėgmės, vėjo (išjungia jei stiprus vėjas), šalčio (kad naktį per šalnas neįsijungtų) – tie labiau komerciniams objektams, namuose retai diegiami.

Kaip matote, dalių nemažai. Iš pradžių tai gali pasirodyti painu, bet jeigu gerai apgalvojote projektą, tiesiog sistemingai susirašykite kiekvienam mazgui ko reikia. Pavyzdys: „Zona 1: 4 purkštuvai, tam reikės 4 korpusų, 4 antgalių 180° (2 vnt) ir 90° (2 vnt), tiek ir tiek trišakių, tiek alkūnių, 20 m 20 mm vamzdžio…“ ir taip toliau.

Automatinės laistymo sistemos vožtuvų kolektorius (vožtuvų mazgas). Plastikiniai elektromagnetiniai vožtuvai sujungti bendrame kolektoriuje – čia vanduo paskirstomas į atskiras laistymo zonas.

Rankinės sistemos įranga: jeigu nusprendėte likti prie rankinio laistymo, įrangos komplektavimas bus paprastesnis. Įsigykite gerą, ilgą sodo žarną (populiaru 1/2” diametro, arba 3/4” jei didelis srautas reikia). Pravartu turėti kelias žarnas ir jungtis joms sujungti ilginti. Taip pat laistymo antgaliai: pistoletas su įvairiais režimais (dušas, srovė, rūkas), laistymo strėlė (ilgesnis kotas pasiekti toliau, pvz., kabančioms gėlėms). Nešiojami purkštuvai: būna tokie statomi ant vejos, sukinėjasi ar taško – jie praverčia, jei norite tolygiai palaistyti veją nešiodami purkštuvą kas kartą vis kitur. Dar – žarnos rites arba stovai, kad būtų patogiau transportuoti ir laikyti žarną. Jungtys (greitos jungtys) – pasidomėkite, kaip teisingai sukomplektuoti: paprastai į žarnos galą tvirtinasi greitoji jungtis (vadinama „fitingas“), o ant krano – atitinkamas adapteris. Tada „klik“ ir sujungta. Tokių jungčių reikia abiems žarnos pusėms, kad galėtumėt greitai prijungti/išjungti pistoletą ar keisti antgalius. Rinkitės kokybiškas (pvz., metalines arba tvirto plastiko) – pigios greitos jungtys linkusios leisti vandenį ar greitai lūžta. Vandens laikmatis (timeris): jei norite, nusipirkite mechaninį ar skaitmeninį laikmatį, kuris montuojamas tarp krano ir žarnos – jis pagal nustatymą atidarys vandenį ir po tam tikro laiko uždarys. Tai paprasta automatizacija, kuri gali palengvinti laistymą (pvz., sureguliuokite, kad pusvalandžiui paleistų purkštuvą kas rytą). Tiesiog nepamirškite patikrinti baterijų tokiuose įrenginiuose.

Apibendrinus, nesvarbu kokią sistemą rinksitės, svarbu įsigyti kokybišką įrangą. Rinkoje yra daug gamintojų – tiek pasaulinių (Hunter, Rain Bird, Toro, Irritrol, Gardena, Karcher), tiek pigesnių alternatyvų. Svarbu, kad jungtys tarpusavyje derėtų (dažniausiai viskas standartiška: vidiniai/ išoriniai sriegiai coliniais matmenimis, vamzdžiai – standartinio diametro, tad galite maišyti skirtingų firmų komponentus, jei reikia). Tačiau jei nesate tikri, geriau komplektuoti vienos sistemos tiekėjo dalis – jie dažnai parduoda suderintus rinkinius.

Įrangos parinkimo patarimai

Kokybė vs. kaina. Laistymo sistemą norisi įsirengti ilgam, tad nereikėtų pernelyg taupyti kokybės sąskaita. Pavyzdžiui, pigūs plastikiniai purkštuvai gali greitai sugesti, netolygiai purkšti. Žinomo gamintojo purkštukai tarnaus daug metų ir tolygiai paskirstys vandenį. Laistymo sistemos ekspertai pastebi, kad nepatyrę žmonės kartais nusiperka „ką pigiau rado“, o sistema veikia nepatikimai; tuo tarpu specialistai parenka optimalią įrangą, kurios gali būti net mažiau (pvz., mažiau purkštukų, jei jie tinkamai sudėlioti). Tad investuokite į patikrintus komponentus. Tai nereiškia, kad viskas privalo būti brangiausio prekės ženklo – bet bent jau vengti visai nežinomų, neaiškios kilmės dalių, ypač vožtuvų ir valdiklių, kurie turi veikti tiksliai.

Suderinamumas. Dauguma šiuolaikinių laistymo komponentų yra tarpusavyje suderinami (standartiniai sriegiai, diametrai). Visgi, pasitaiko niuansų: pavyzdžiui, tam tikrų purkštukų sriegiai gali būti nestandartiniai arba valdiklių įtampa – dažniausiai 24 V AC, bet yra 12 V ar 9 V DC modelių su baterijomis. Todėl jei renkatės savarankiškai, skaitykite aprašymus. Jeigu komplektuojate purkštuvus – patikrinkite, ar antgaliai tinka pasirinktiems korpusams (dažniausiai visi populiarūs statiniai purkštuvai turi vienodą sriegį antgaliams, bet rotacinių antgalių tam tikrų serijų gali netikti į kitų gamintojų korpusus). Lašelinės sistemos jungtys – vėlgi, 16 mm kai kurių gamintojų gali būti kitokio skersmens (yra 15 mm, 14 mm lašelinės – jos tarpusavyje nesuderinamos jungtimis). Tad geriausia viską imti vienos serijos, arba tiksliai žinoti, kad „tinka“. Jei turite abejonių, pasikonsultuokite su pardavėjais arba specialistais.

Nepamirškite smulkmenų. Labai dažna situacija – žmogus prisiperka purkštuvų ir vamzdžių, bet pamiršta kokį adapterį ar klijus (jei naudoja PVC) ir darbai sustoja. Kad to išvengtumėte, sudarykite detalų pirkinių sąrašą iš anksto. Geriau tegu liks kelios atsarginės alkūnės, nei pritrūks vienos sekmadienį vakare. Papildomas jungtis, tarpiklius, sandarinimo juostą (FUM juosta sriegiamoms jungtims sandarinti – labai svarbu!) tikrai verta turėti. Ypač sandarinimui: kiekvienas sriegis turi būti sandarinamas – santechnikai naudoja teflono juostelę ar siūlą. Tam pasiruoškite.

Įrankiai. Prie įrangos komplektavimo priskirkime ir reikiamus įrankius. Būtiniausi:

Vamzdžių pjovimo žirklės (specialios žirklės plastikiniams vamzdžiams – jos leidžia greitai ir lygiai nupjauti, investicija verta, nebent labai nedaug pjaustysite, tada galite atsargiai pjūkleliu pjauti).
Kastuvas, laužtuvas tranšėjoms (jei kasatės patys).
Grąžtas arba specialus raktas skylėms daryti lašeliniame vamzdyje (kapiliarų pajungimui).
Atsuktuvas paprastas – sukti purkštukų reguliavimo varžteliams, valdiklio gnybtams.
Multimetras (nebūtinas, bet jeigu kas su elektra – patikrinti vožtuvus ar laidus praverstų).
Saugos priemonės: pirštinės darbui lauke, akiniai jei pjaustot.

Profesionalus įrangos komplektavimas. Jeigu visa tai skamba per daug sudėtingai – yra gera žinia: yra įmonių Lietuvoje, kurios specializuojasi laistymo sistemų pardavime ir projektavime, ir jos gali jums padėti. Pavyzdžiui, užsiima automatinių laistymo sistemų pardavimu, projektavimu ir įrangos komplektavimu. Jūs pateikiate sklypo duomenis, pageidavimus, o specialistai sudėlioja projektą ir parenka visas dalis. Tokios paslaugos tikslas – pristatyti visas laistymo sistemos dalis kuo patogiau, kad galėtumėte lengvai įsirengti savarankiškai. Tai labai patogu pasidaryk pats entuziastams, nes nereikia patiems iki smulkmenų kapstytis – gaunate tarsi konstruktorių. Žinoma, tai gali kainuoti papildomai (už projektą), bet dažnai, perkant įrangą pas juos, projektą parengia nemokamai arba nebrangiai. Taip pat jie duoda ir montavimo instrukcijas. Toks modelis Lietuvoje populiarėja: žmogus nenori mokėti už visos sistemos įrengimą (darbo kaštai dideli), bet nori kokybiško projekto – kreipiasi į įmonę, gauna laistymo sistemos projektą ir visą reikiamą įrangos paketą, tuomet pats susimontuoja pagal instrukcijas. Rezultate sutaupo darbo sąnaudas, bet turi profesionaliai sukomplektuotą sistemą. Toliau aptarsime būtent „pasidaryk pats“ laistymo sistemos įrengimą, tačiau jei jausite, kad trūksta žinių – žinokite, kad visuomet galite kreiptis į specialistus bent konsultacijai ar įrangos parinkimui.

Laistymo sistemos pasidaryk pats

Vienas iš didžiausių malonumų savarankiškai tvarkant aplinką – galimybė pačiam įsirengti tam tikras sistemas, išmokti naujų dalykų ir galiausiai didžiuotis savo darbu. Laistymo sistemos pasidaryk pats – tikrai įgyvendinamas projektas, jei turite aiškų planą, reikiamą įrangą ir šiek tiek techninių įgūdžių. Kaip jau aptarėme, tam tikros įmonės netgi specializuojasi padėti DIY mėgėjams, paruošdamos projektus ir sukomplektuodamos įrangą, kad jums beliktų atlikti montavimą. Šiame skyriuje išdėstysime, kaip žingsnis po žingsnio įsirengti laistymo sistemą savarankiškai. Apimsime visus montavimo etapus, patarsime, kaip išvengti dažniausių klaidų, ir aptarsime sistemos paleidimą bei priežiūrą. Nesvarbu, ar montuosite automatinę laistymo sistemą su programatoriumi, ar tiesiog dėsitės lašelines žarnas rankiniam laistymui, šie patarimai padės darbą atlikti tvarkingai ir efektyviai.

Laistymo sistemos montavimo etapai

Montavimą galima suskirstyti į aiškius etapus – taip lengviau planuoti darbų seką ir nieko nepamiršti. Žemiau pateikiame nuoseklų vejos laistymo sistemos pasidaryk pats darbų eiliškumą, kurį pritaikysite pagal savo projektą:

Teritorijos paruošimas ir žymėjimas. Prieš kasant, svarbu aiškiai žinoti, kur eis vamzdynai ir bus įranga. Galite ant vejos purškiamais dažais arba smėliu nubraižyti linijas, kur kasite tranšėjas. Pažymėkite ir purkštuvų vietas (įsmeikite kuoliukus). Taip pat identifikuokite, kur yra esamos požeminės komunikacijos (elektros kabeliai, nuotekos, dujos) – įsitikinkite, kad nekasite per jas! Jei reikia, pasikvieskite specialistą ar naudokite kabelio ieškiklį. Nustačius trasas, nuimkite velėną, jei norite ją vėliau grąžinti (galima aštriu kastuvu atpjauti velėnos juostas).
Tranšėjų kasimas. Iškaskite griovelius pagal sužymėtą planą. Gylis – ~30–40 cm vejai (giliau jei norite labai apsaugoti, bet paprastai pakanka, nes vamzdžius vis tiek išpūsit žiemą). Plotis – ~10–15 cm, kad būtų patogu dirbti. Jei žemė sunki, kastuvu sukapstykite. Susidėjusią žemę laikykite ant plėvelės ar pan., kad neišterliotumėte visos vejos – bus paprasčiau sutvarkyti. Stenkitės kasti tiesiai, kad vėliau vamzdį gražiai paguldysite. Gylio vienodumas: jei planuojate drenavimo vožtuvus žemiausiuose taškuose, galite suformuoti nuolydžius – bet paprastai nedideliam kiemui to nereikia. Užteks prieš žiemą prapūsti oru.
Pagrindinio vamzdyno klojimas. Pradėkite nuo įvado (vandens šaltinio vietos). Nutieskite pagrindinį vamzdį iki vožtuvų kolektoriaus vietos. Jei jungiatės prie namo vandentiekio: prieš tai sumontuokite atšaką su ventiliu (kad galėtumėte uždaryti laistymo sistemą nepriklausomai), prijunkite filtrą, manometrą (jei norite). Tada junkite PEL vamzdį su atitinkama jungtimi prie tos atšakos. Jei atskira siurblinė ar šulinys: paklokite vamzdį nuo ten. Vamzdį guldydami tranšėjoje stenkitės, kad nebūtų stiprių laužimų/kampų – gražiai išlenkite (PE vamzdis lankstus). Prieš supjaustant, pamatuokite – geriau kirpti su atsarga. Sujunkite reikiamais trišakiais, jeigu iš karto tiesiate kelias kryptis. Šiame etape galite kloti visus magistralinius vamzdžius iki vožtuvų ir nuo vožtuvų – t. y. visus zonų vamzdžius – kol grioviai atviri.
Vožtuvų kolektoriaus surinkimas. Jei vožtuvų vietoje dar nesate iškasę duobės – iškaskite platesnę duobę, kad tilptų vožtuvų dėžė ir rankos darbui. Surinkite kolektorių: prijunkite pagrindinį atitekėjimą, sujunkite reikiamą skaičių vožtuvų (naudokite teflono juostą sriegiamoms jungtims!). Tarp vožtuvų dedamos jungtys arba kolektoriaus šakės. Iš kiekvieno vožtuvo išėjimo pusės prijunkite jau paruoštą vamzdį, einantį į konkrečią zoną. Priveržkite viską gerai, bet atsargiai, kad neperveržtumėte plastiko. Padėkite surinktą kolektorių į vietą, patikrinkite aukštį – vožtuvai turėtų būti žemiau žemės paviršiaus tiek, kad uždėjus dėžės dangtį, jis būtų lygus žemei. Dėžėje (jei ji tam skirta) yra išpjovimai vamzdžiams – pritaikykite ir padėkite. Dar neužkasinėkite – palikite atvira, nes vėliau dar tikrinsime dėl nuotėkių.
Zonų vamzdynų ir purkštuvų montavimas. Kiekvienoje zonoje, kur išvedėte vamzdį, dabar sujunkite purkštuvus:
- Ties planuota purkštuvo vieta vamzdyje padarykite atšaką: galima dėti trišakį ir išvesti trumpą gabaliuką vamzdžio statmenai į viršų iki purkštuvo. Arba naudoti specialią atšakojantį alkūnę su vidiniu sriegiu, kuri tiesiai įsistatys į vamzdį (tokiu atveju tereikia supjaustyti vamzdį toje vietoje).
- Prijunkite purkštuvo korpusą: dažniausiai jis turi apatinį vidinį sriegį 1/2”. Į jį reikia įsukti adapterį (fitingą) iš jūsų atšakos vamzdžio. Galima naudoti reguliuojamo aukščio gofruotą „Funny Pipe“ vamzdelį – tai trumpas lankstus vamzdelis, jungiantis pagrindinį vamzdį su purkštuvu, leidžiantis šiek tiek keisti poziciją be kasimo (labai patogu, bet ne būtina).
- Sumontuokite purkštuvą reikiamame aukštyje: jo viršus turėtų būti lygus su žemės/vejos paviršiumi. Jei planuojate po to lyginti žemę, atsižvelkite. Galite aplink pripilti šiek tiek žvyro ar smėlio – drenažui ir stabilumui.
- Lašelinėse zonose: tiesiog nutieskite lašelines žarnas per lysves/gėlynus. Prijunkite jų pradžią prie zonos vamzdžio (dažnai 16 mm vamzdį su vožtuvu pratęsia iki lysvės pradžios, ten per specialų jungtį prijungiama lašelinė juosta). Lašelinės juostos gale užspauskite akle ar užriškite (yra specialūs gale užspaudžiami elementai). Išbandykite, ar lašintuvai veikia (vėliau, paleidžiant vandenį).
- Kiti komponentai: įstatykite lietaus daviklį lauke (jei laidinis – nutieskite laidą iki valdiklio vietos). Prijunkite slėgio reduktorius, filtrus ten, kur reikia (filtras dažnai dedamas prieš visus vožtuvus magistralėje, arba kiekvienai zonai atskiras, jei skirtingų tipų laistymui – bet paprasčiau vienas rimtesnis filtras bendrai).
- Hidrantai / kraneliai: jei numatėte papildomus vandens paėmimo taškus sklype, dabar ir juos pajunkite (dažniausiai trišakiu nuo artimiausio vamzdžio atsišakojant į paviršių, ir ten uždedant metalinį kranelį).
Elektros instaliacija. Paklokite arba prakiškite valdymo kabelį tranšėjomis iki visų vožtuvų. Tam naudokite kabelį, pritaikytą požeminiam tiesimui. Kiekviename vožtuve yra dvi laidų jungtys: vieną sujunkite su bendra (common) gysla, einančia per visus vožtuvus (paprastai baltos spalvos izoliuota gysla tam skirta), o kitą – su atskira spalvota gysla, kuri eis iki valdiklio tam vožtuvui. Pvz., vožtuvas 1 – prijunkite prie rudos gyslos, vožtuvas 2 – prie mėlynos ir t.t., o antrieji jų laidai visi sujungiami su bendra balta. Naudokite hermetiškas vielų jungtis (spec. kapsules su geliu arba sandarias fiksuojamas jungtis), kad drėgmė nesukeltų oksidacijostv3.lt. Paslėpkite sujungimus vožtuvų dėžėje. Kitoje kabelio pusėje, prie valdiklio – prijunkite gyslas prie atitinkamų gnybtų (common į bendrą, spalvotos – į 1,2,3… zonų gnybtus). Jeigu valdiklis viduje, kabelį praveskite pro sieną (gofruotu vamzdeliu). Jei lauke – ten pat ir sujunkite. Nepajunkite valdiklio į 230 V tinklą, kol nebaigėte jungimo darbų! Taip pat instaliuokite lietaus jutiklio laidus į valdiklį (jei jis belaidis – prijunkite imtuvą, jei mechaninis – įdedamas nuosekliai su common jungtimi, vadovaukitės instrukcija).
Sistemos testavimas (prieš užkasant). Labai svarbus etapas! Prieš užveriant tranšėjas, būtina patikrinti sistemą:
- Užpildykite sistemą vandeniu: lėtai atidarykite pagrindinį ventilį. Leiskite vamzdynams prisipildyti. Apžiūrėkite vožtuvų mazgą ir visus matomus sujungimus – ar niekur nebėga vanduo? Jei kažkur sruvena – užsukite vandenį ir sutaisykite (gal prastai užveržtas sriegis – pataisykite su teflono juosta, gal pamiršote kokią jungtį suspausti).
- Kai viskas sandaru, paleiskite po vieną zoną. Tai galima padaryti rankiniu būdu pasukant elektromagnetinio vožtuvo rankenėlę (ant kiekvieno vožtuvo yra rankinis atidarymas) – arba paprasčiausiai per valdiklį, jei jau pajungtas. Stebėkite purkštuvus: ar visi purškia, kaip tikėtasi? Pakoreguokite purkštukų kryptį, kampą, spindulį. Paprastai antgalių viršuje yra mažas varžtelis – su plokščiu atsuktuvu galite sumažinti srovę (pasisukantį diską) arba pakoreguoti sektorių (rotoriuose dažnai su specialiu raktu sukiojama). Patikrinkite, ar neaplaistomi pastatai, takeliai – jei reikia, pakoreguokite kampus ar spindulius.
- Lašelinių zonų patikra: nuėmus lašelinės linijos gale aklę, prapūskite liniją, kad išvaryti šiukšles, tada uždarykite. Paleidus vandenį, eikite per visą ilgį – ar visi lašintuvai leidžia vandenį? Ar kur netrykšta skylė (jei kur per daug, gal skylė pažeista – sutaisykite arba pakeiskite tą segmentą).
- Slėgio ir srauto patikra: jei turite manometrą, pasižiūrėkite slėgį veikimo metu – ar atitinka planą (~2-3 bar purkštukams). Jeigu matote, kad purkštuvai vos vos pasiekia vienas kitą, gal šiek tiek per mažas slėgis ar per mažai purkštuvų – galite pakeisti antgalius į mažesnio spindulio ar didesnio lašo (yra įvairių debitų). Arba padalinkite zoną į dvi (jei pasiruošę plėsti valdiklį). Geriau tai nuspręsti dabar, nei vėliau.
- Elektros vožtuvų patikra: išbandykite valdikliu – nustatykite rankiniu būdu įjungti 1 zoną, pažiūrėkite, ar teisinga zona paleidžia. Pabandykite visas paeiliui. Įsitikinkite, kad valdiklis tinkamai jas valdo (jei ne – gal sumaišėte laidus, sukeitę gnybtus sutvarkysite).
- Nuotėkų patikra: kai visos zonos veikia ir vėl užsidaro, apžiūrėkite vožtuvų dėžę – ar viduje sausa (gali keli lašai būti, bet neturi bėgti). Taip pat purkštuvų aplink, ar nekyla vanduo iš žemės (gal koks sujungimas vamzdžio blogas po žeme – jei įtariat, atkapstykite ir apžiūrėkite).
Tik atlikus šią patikrą ir įsitikinus, kad sistema veikia gerai, niekur neteka, viskas apima, galima eiti tolyn.
Tranšėjų užkasimas ir teritorijos sutvarkymas. Dabar laikas viską užkasti atgal. Pirmiausia gal truputį palaukite, kol išdžius, jei labai šlapia po testavimo. Prieš užkasdami, dar kartą patikrinkite, ar visi purkštuvai statūs, reikiamame aukštyje. Tada atsargiai, sluoksniais verskite žemes atgal. Jei turite didesnių akmenų, šiukšlių – geriau jų nekrauti ant vamzdžio, atskirkite. Vamzdžius šiek tiek kilstelėkite, kad po jais pribyrėtų žemių ir jie neatsidurtų oro kišenėje. Sluoksnį užpylę – šiek tiek pamindžiokite koja ar mentele suploti. Sudėkite atgal velėnos gabalus, jei juos išėmėte – gerai palaistykite tą vietą, kad velėna prigytų. Per artimiausias savaites ta užkasta vieta dar gali truputį susėsti – turėkite po ranka žemių pridėti, kad neliktų įdubų.
Valdiklio programavimas. Sumontavus viską, laikas sustatyti laistymo grafiką. Atsižvelgdami į augalų poreikius, nustatykite kiekvienai zonai laistymo trukmę. Pavyzdžiui: vejos zonai – 15 min (su rotoriais, kurie lėčiau laisto – gal 30 min), gėlynams su lašeliniu – 20 min, daržui – 10 min, šiltnamiui – 5 min (čia pvz., realiai priklausys). Taip pat pasirinkite laistymo dienas: vasarą vejai dažniausiai kas 2 dienas pakanka; gėlynams – taip pat; daržovėms – gal kasdien po truputį arba kas antrą daugiau, priklauso nuo oro. Jei valdiklis leidžia, naudokite „smart“ režimą: kai kurie turi procentinį sezono nustatymą (seasonal adjust) – pvz., pavasarį paleidžiat 80%, karštą vasarą pakeliate iki 100–120%. Arba lietaus jutiklio bypass – bet paprasčiau tiesiog lietaus daviklis pasirūpins. Laistymo laikas: geriausia apie 4–5 val. ryto, tuomet baigia iki 6–7 ryto. Jei zonų labai daug, dalį galima nustatyti vakarui vėlyvam. Venkite laistyti naktį gilios tamsos metu (po saulėlydžio iki 3 val. nakties) – ypač vejai, nes ilgai šlapia veja naktyje skatina ligas (grybelį). Rytinis laistymas geriau, nes greitai po aušros pradžiūsta žolė. Bet čia jau smulkmenos. Svarbiau tiesiog nelaistyti dieną saulei šviečiant. Programavimą atlikę, patestuokite automatinį ciklą (dauguma valdiklių turi „manual cycle“ – paleidžia iš eilės visas zonas kaip suprogramuota). Pažiūrėkite, ar tvarkingai persijungia.
Montavimo pabaiga. Uždenkite vožtuvų dėžės dangtį, sutvarkykite aplink. Pasidairykite, ar nepalikote neužkastų skylių, išlindusių detalių. Sveikiname – sistema įdiegta!

Laikantis šių žingsnių, laistymo sistemos įrengimas pasidaryk pats turėtų vykti sklandžiai. Svarbiausia – neskubėti, kruopščiai atlikti kiekvieną etapą. Atminkite, kad tinkamas projektavimas ir pasiruošimas – jau pusė darbo. Montavimas reikalauja fizinių pastangų (kasti, tampyti vamzdžius), bet techniškai nėra labai sudėtingas: tai tarsi lego konstruktorius, tik su vamzdžiais ir jungtimis. Jei kyla abejonių dėl elektros dalies ar siurblio – geriau pasikviesti specialistą tai daliai. Tačiau absoliuti dauguma mėgėjų sėkmingai susitvarko patys, net jei tai jų pirmas kartas. Toliau pakalbėsime apie dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį montuojant savarankiškai, kad išvengtumėte populiariausių klaidų.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Net ir gerai pasiruošus, įrengiant laistymo sistemą „pasidaryk pats“ galima susidurti su tam tikrais nesklandumais. Apžvelkime dažniausiai pasitaikančias klaidas ir duokime patarimų, kaip jų išvengti (dalis jų buvo paminėta anksčiau, čia sistemingai išvardinsime):

Per vėlus planavimas. Kaip jau akcentavome, didžiausia klaida – laistymo sistemą planuoti paskiausiai, kai sklypas sutvarkytas. Jei tik galite, suplanuokite laistymą prieš klojant veją, trinkeles, sodinant augalus. Taip bus lengviau išvedžioti vamzdžius optimaliomis trasomis. Jei visgi nusprendėte įsirengti sistemą jau sutvarkytame sklype – pasiruoškite, kad teks atidengti dalį vejos, pervažiuoti taką (gal su siaura pragręžimo anga po juo). Venkite ardyti daugiau nei būtina: iš anksto pasižiūrėkite komunikacijas, planuokite trumpiausius kelius. Patarimas: jei sklypas tvarkomas etapais, nors vožtuvų kolektorių ir pagrindinius vamzdžius paklokite anksčiau, net jei purkštuvus įdiegsite vėliau.
Neteisingas įrangos parinkimas. Pavyzdžiui, per mažai purkštukų padengti plotui, netinkamo spindulio purkštuvai. Žmonės kartais bando sutaupyti dėdami mažiau purkštuvų, bet galiausiai dalis vejos liks sausoka, dalis perlaistyta. Venkite: vadovaukitės projektavimo principais (head-to-head). Jei abejojate, geriau padėkite papildomą purkštuvą. Taip pat: rinkitės kokybišką įrangą, atitinkančią parametrus. Nebijokite paklausti pardavėjo, ar purkštukas X tikrai tiks jums. Patarimas: naudokite specializuotas programas arba bent rankinius skaičiavimus – nesirėmkit „iš akies“ vien.
Neparuoštos komunikacijos. Labai dažnas atvejis – statant namą neparuošiamas vandens pajungimas lauko laistymui ar neužkertamas vamzdis per takus laistymo vamzdynui. Kaip išvengti: jei projektas dar pradinėje stadijoje, būtinai nurodykite santechnikams išvesti lauke kraną (geriausia – techninėje patalpoje su atskiru ventiliu į lauką). Paklokite gofruotą vamzdį po įvažiavimu, jei per jį vėliau reiks eiti. Patikrinkite, ar elektros instaliacijoje numatytas pralaidas kabeliui iš vidaus į lauką, jeigu valdiklis bus viduje ir vožtuvai lauke (arba tiesiog paklokite lauko kabelį su vamzdynu vienu metu). Jei tai jau praleista, vis tiek įmanoma viską padaryti, tiesiog bus daugiau darbo (teks gręžti sieną, ardyti trinkeles).
Netinkamai suprojektuotos zonos. Pavyzdžiui, sujungti labai skirtingi laistymo elementai į vieną zoną. Klaida: prijungia purkštukus ir lašelinę kartu – purkštuvams reikia 15 min, lašeliniams gal 30 min – vieni bus perlaistyti, kiti nepakankamai. Arba palieka galimybę „vėliau pajungti dar tą gėlyną prie esamo purkštuvo trišakiu“ – to geriau nedaryti, jei nebuvo suprojektuota, nes gali nebeužtekti slėgio/ vandens. Sprendimas: grupuokite zonose vienodus tipus. Jei labai norisi, kad gėlynas gautų truputį per purkštukus iš vejos zonos, ok, bet geriau jam atskira mažo debit0 lašelinė. Apgalvokite ateitį – kur gali atsirasti naujų augalų – ir gal iškart padarykite papildomą vamzdelį su užsuktu kraneliu tam (lengviau, nei vėliau integruoti).
Blogas vamzdyno sujungimas arba neužsandarinimas. Gali būti, kad koks jungtis pamiršot užveržti, arba neužsandarintas sriegis. Pasekmė – nuotėkis, mažas slėgis, šlapia dėmė paviršiuje. Kaip išvengti: kiekvieną sriegį teisingai sandarinti (4-5 sluoksniai teflono juostos pagal sriegio kryptį, tvirtai susukti). Suspaudžiamas movas ant PEL vamzdžių veržti ranka stipriai, bet ne per jėgą – paprastai, kai iki galo sriegis suėjo + truputį. Nebijoti testuojant sistemą gerai išžiūrėti visus mazgus – geriau papildomai pusę apsukimo priveržti, kol neapkasta. Taip pat saugoti purkštuvus nuo purvo montuojant – jei purvas pateks į vožtuvą, gali neužsidaryti iki galo (gausite srovelę varvant – reiktų valyti vožtuvą).
Neadekvati laistymo trukmė/grafikas. Automatinė sistema blogai sureguliuota gali arba nepakankamai palaistyti, arba iššvaistyti vandenį. Pavyzdžiui, nustatė per trumpai – veja pradeda džiūti, kaltina sistemą, o realiai tiesiog reikia ilgiau laistyti. Arba atvirkščiai – laisto kasdien ilgai, dirva nuolat peršlapus, žolė suserga grybeliu. Sprendimas: pasidomėkite konkrečiai rekomendacijomis (vejos priežiūros gidai, etc.). Universalu: per savaitę ~25 mm kritulių ekvivalentas vejai. Jei purkštuvai duoda ~10 mm/h, tai ~2.5 h per savaitę bendro laiko, paskirstyto per 2-3 kartus. Drėgnu oru mažiau, sausu daugiau. Stebėkite augalus ir pakoreguokite grafiką. Nebijokite naudoti valdiklio funkcijų: jei lyja – spauskite „rain delay“ (jei neturite jutiklio). Rudenėjant – trumpinkite ar išjunkite visai.
Sistema įrengiama be profesionalų konsultacijos, kai to reikėtų. Yra situacijų, kur geriau pasikviesti specialistą: labai didelė teritorija, sudėtinga siurblių stotis, integracija su esamu drėkinimu, labai nestandartinis reljefas. Jei jaučiate, kad nelengva – geriau projektą patikėti arba bent patikrinti pas specialistą. Nepasikonsultavimas gali lemti neefektyvų veikimą ar problemas. Visada galima rasti kompromisą: pavyzdžiui, užsakote tik projektavimą, o montuojate pats – tai pigiau, bet turite profesionalų planą. Arba pasikviečiate meistrą tik paleidimui patikrinti. Svarbu, kad galutinis tikslas – veikianti, patikima sistema, – būtų pasiektas.

Trumpai tariant, norint išvengti klaidų:

Planavimas – kuo anksčiau, tuo geriau.
Konsultavimasis – naudokitės specialistų žiniomis (net ir skaitant tokius straipsnius jūs to mokotės!).
Kruopštumas montuojant – matuokite du kart, pjaukite kartą; užveržkite viską; patikrinkite, prieš užkasdami.
Lankstumas – jei testuojant matote trūkumą, geriau dabar perdarykite (pridėkite purkštuvą, padalinkite zoną, pakeiskite antgalį) negu vėliau gyvensite su blogybe.

Įsirengus pačiam, visada galima pasitobulinti: pamatysite, kad viename kamputyje trūksta drėgmės – galbūt pridėsite papildomą purkštuką ten kitą sezoną (prijungdami prie artimiausio vamzdžio). Ar pastebėsite, kad gėlynas per drėgnas – pakoreguosite tvarkaraštį. Svarbu stebėti sistemą, ypač pirmąjį sezoną, ir mokytis iš jos veikimo. Tuomet jūsų sumontuota laistymo sistema bus tikrai efektyvi ir ilgaamžė.

Sistemos paleidimas ir priežiūra

Įsirengus laistymo sistemą, nereikėtų galvoti, kad jau galima visiškai pamiršti laistymą. Priežiūra yra svarbi, kad sistema tarnautų daugelį metų. Laimei, ji nėra labai sudėtinga – tiesiog reikalauja atlikti tam tikrus periodinius veiksmus. Panagrinėkime, kaip prižiūrėti laistymo sistemą eksploatacijos metu, kaip paruošti ją žiemai ir atgaivinti pavasarį, bei kaip spręsti smulkius gedimus.

Reguliari apžiūra ir priežiūra: Bent kartą per mėnesį (o geriausia kas pora savaičių) apžiūrėkite visus purkštuvus ir lašelines linijas. Įsitikinkite, kad purkštukai neužsikimšę, purškia taisyklingai. Jei pastebėjote, kad koks purkštuvas sumenkęs – gal jame susikaupė purvo (reikia ištraukti vidų ir praplauti) arba pažeista spyruoklė (tada keisti purkštuvo vidų). Lašelinių sistemų purkštukai (jei yra) ar lašintuvai – taip pat linkę kalkėti ar kimštis, ypač jei vanduo kietas ar su geležimi. Juos reikėtų periodiškai nuimti ir išmirkyti acte arba pakeisti, jei prastai veikia. Vamzdynų sandarumas: retkarčiais apžiūrėkite vožtuvų dėžę – neturėtų būti vandens balos viduje. Jei yra – gal koks sujungimas pradėjo leisti, paveržkite. Taip pat vizualiai patikrinkite sklypą – ar kur neatsirado nuolat drėgna dėmė (gal trūko vamzdis ar sujungimas; retai, bet nutinka, ypač jei žiemos metu neužkonservavo tinkamai). Filtrai: jeigu yra įdėtas filtras, jį valykite pagal poreikį – tinklelinį praplaukite po vandeniu kas keletą savaičių, diskinį – išardykite ir nuvalykite. Užsikimšęs filtras mažins slėgį ir debetą sistemoje.

Valdiklio nustatymai: Sezono eigoje turbūt reikės pakoreguoti laistymo grafiką. Pvz., liepą per karščius padidinti laiko arba dažnį, rugsėjį – sumažinti. Jei valdiklis turi „Seasonal Adjust“ funkciją, tiesiog nustatykite procentus: vasarą 120%, rudenį 70% ir pan., vietoj atskirų zonų keitimo. Taip pat, jei kas savaitę lyja po truputį, gal užteks laistyti 2 kartus per savaitę vietoj 4; stebėkite orus. Lietaus jutiklis: kartais patikrinkite jo būklę – ant mechaninio jutiklio yra kamštinės poveržlės viduje, jos sugeria vandenį ir išbrinksta. Laikui bėgant jos susidėvi, gal reikės pakeisti (dažnai po ~5 metų). Arba patikrinkite, ar vorai neapsigyveno ten, neužkimšo (tai būna).

Žiemos paruošimas: Lietuvos klimatas šaltas, todėl žiemai būtina laistymo sistemą išleisti. Yra du metodai:

Gravitacinis išleidimas: jei sistema sumontuota su drenažiniais vožtuvais žemiausiuose taškuose arba tiesiog atidarius rankiniu būdu vožtuvus visas vanduo gali ištekėti. Daugelis sistemų vis tiek dalį vandens sulaiko, tad šis metodas ne visada patikimas. Nebent visa sistema su nuolydžiais ir drenažais – tuomet paprasčiau.
Išpūtimas kompresoriumi: populiariausias būdas. Tam reikia oro kompresoriaus su ~3–4 bar slėgiu (pageidautina ne per dideliu, kad nesugadinti komponentų; didelio pramoninio kompresoriaus slėgį geriau sumažinti reguliatoriumi). Prijungiama prie sistemos per specialų jungtį (dažnai paliekamas srieginis lizdas prie pagrindo) arba per valdiklio kolektorių. Tuomet po vieną zoną paduodamas oras: atidarote zoną (rankiniu būdu ar valdikliu) ir pučiate, kol iš purkštukų baigia eiti vandens rūkas, lieka tik oras. Tada perjungiate kitą zoną, vėl pučiate, ir t.t. Būkite atsargūs – nepūskite per aukštu slėgiu ar per ilgai (pakanka ~2 min zonai, ilgesnis pūtimas gali perkaisti mechanizmai purkštuvų). Geriau per kelis ciklus trumpesnius, nei vieną ilgą.
Po išpūtimo uždarykite visus vožtuvus, atjunkite valdiklio maitinimą (nebūtina, bet taupo energiją; arba palikite, jei jis valdo dar kokį šiltnamio vėdinimą ir t.t.). Jei turite siurblį su hidroforu laistymui – taip pat išleiskite vandenį iš jo, kad neperšaltų.

Žiemojimo patarimai: vožtuvų dėžėse galite palikti sausų lapų ar putplasčio gabalų – kaip izoliaciją papildomą. Lietaus jutiklį galite nuimti, kad nešlaptų per žiemą (nebūtina). Žarnas rankines susukite, padėkite į šiltesnę vietą (ilgesnį tarnavimą turės). Neužmirškite rudenį išjungti sistemos laiku: pirmos šalnos (apie -1…-3°C) didelės žalos nepadarys, ypač palaidotam vamzdžiui, bet geriau nelaukti -10°C speigų. Pavasarį, atvirkščiai, neskubėkite paleisti kol naktinės šalnos liausis, nebent galite nuleisti greit vandenį, jei netikėtai užėjo speigas. Paprastai laistymo sezonas LT – nuo gegužės pradžios iki rugsėjo galo, su variantais pagal orus.

Pavasarinis paleidimas: atėjus pavasariui, vėl sujunkite viską: uždarykite drenažinius vožtuvus, prisukite dangtelius jei ką nuėmėt, užverskite pagrindinį ventilį. Paleiskite sistemą rankiniu būdu – patikrinkite visas zonas, ar veikia. Gali tekti išvalyti filtrą po žiemos. Pakeiskite valdiklio bateriją, jei jis turi (dauguma turi nedidelę bateriją laikrodžiui, keičia kas pora metų). Patikrinkite, ar visi purkštuvai sukasi laisvai – gal koks stringa (gal ne iki galo išpūtėte vandenį, suskilęs – tuomet pakeiskite). Bet jeigu viską gerai padarėte, paprastai sistemą paleidus ji veikia kaip pernai. Tuomet suprogramuokite naują grafiką – pavasarį dažnai lietaus netrūksta, tai startuokit nuo mažesnio dažnio.

Avarinės situacijos: Ką daryti, jei netikėtai trūko vamzdis ar prakiuro žarna? Pirmiausia, išjunkite sistemą (užsukit vandens tiekimą tam atšakui). Iškaskite pažeistą vietą, išleiskite vandens likučius. Jei tai pagrindinis PEL vamzdis – paprasta: nupjaukite pažeistą dalį ir įstatykite naują atkarpą su dvejomis movomis (vadinama „remonto jungtis“, tiesiog tiesi mova). Jei tai purkštuvo alkūnė lūžo – išsukite, įsukite naują, prijunkite vėl. Didžiausia bėda būna, jei užšąla ir trūksta daug vamzdžių – bet to bus išvengta, jei tinkamai paruošite žiemai. Elektros gedimai: jei zona nejungia – patikrinkite laidus, gal koks nutrūkęs. Dažnai kaltas jungimas drėgmę gavęs – pervyniokit. Vožtuvas neatsidaro/neužsidaro – gal rite solenoido sugedo (pakeičiat solenoidą nauju), arba membrana viduje užstrigo (išardykit, išvalykit). Geriau tai daryti su atitinkamos vožtuvo markės instrukcija.

Atsarginės dalys: visuomet pravartu turėti 1–2 purkštukų korpusus atsargoje, keletą antgalių, lašelinės jungčių ir kelių metrų vamzdžio. Tai padės greitai sureaguoti, jei kas suges, nelaukiant siuntų iš parduotuvės. Taip pat turėkite pasižymėję, kokius modelius naudojote – po kelių metų gal norėsite praplėsti ar pakeisti, bus patogu žinoti tikslius tipus.

Apibendrinant priežiūrą: laistymo sistema veiks stabiliai ir gerai, jei laikysitės šių patarimų:

Reguliariai tikrinkite sistemą: apeikite purkštukus, apžiūrėkite vožtuvų mazgą.
Priderinkite valdiklio nustatymus prie sezono: karštą vasarą – ilginkite ar dažninkite laistymą, lietingu periodu – trumpinkite.
Taupykite vandenį: naudokite lašelinį laistymą, kur tinka, tai sumažins vandens švaistymą. Taip pat įrenkite lietaus jutiklį – tai paprasta, bet efektyvu.
Apsvarstykite alternatyvius vandens šaltinius: jei yra galimybė, rinkite lietaus vandenį – automatinės sistemos gali būti pritaikytos naudoti ir jį. Pvz., statinė su siurbliuku gali maitinti laistymą. Tai ekologiška bei taupu.
Žiemos darbai: tinkamai išpūskite ir išleiskite sistemą – tuomet ji tarnaus daugelį metų be rimtų gedimų.
Profesionalus aptarnavimas: jeigu patiems trūksta laiko ar žinių, galite sudaryti sutartį su priežiūros specialistais – jie pavasarį paleis, rudenį užkonservuos, o jūs tiesiog džiaugsitės žaliuojančia veja.

Laikydamiesi šių rekomendacijų, išlaikysite savo įdėtos pastangos naudą ilgam. Automatinė laistymo sistema yra didžiulis pagalbininkas sode, tačiau ji – kaip ir bet kuris inžinerinis įrenginys – reikalauja šiek tiek dėmesio. Laimei, to dėmesio reikia daug mažiau, nei kasdien tampyti laistymo žarną, tad investicija atsiperka su kaupu.

Įrangos pristatymas Lietuvoje

Įsirengiant laistymo sistemą savarankiškai arba naudojantis specialistų pagalba projektui, labai svarbu, kad visa reikiama laistymo įranga būtų lengvai prieinama. Tam reikalingas patogus ir patikimas įrangos pristatymas. Laimei, šiandien Lietuvoje veikia daugybė būdų gauti norimas prekes tiesiai į namus – tai ypač aktualu gyvenantiems ne didmiesčiuose arba tiesiog taupantiems savo laiką. Šiame skyriuje aptarsime, kaip vyksta laistymo sistemos įrangos pristatymas ar išsiuntimas klientui Lietuvoje, į ką atkreipti dėmesį užsakant prekes internetu, ir kokius privalumus suteikia toks apsipirkimo būdas.

Internetinės parduotuvės ir asortimentas. Dauguma laistymo įrangos tiekėjų Lietuvoje turi elektronines parduotuves, kur galite peržiūrėti prekių katalogą, palyginti kainas, pasiskaityti aprašymus. Tai patogu, nes platus asortimentas pasiekiamas vienoje vietoje – nuo mažiausios tarpinės iki sudėtingo valdiklio. Pvz., specializuoti portalai siūlo virš 3000 skirtingų laistymo prekių ir deklaruoja greitą pristatymą. Rasite tiek žinomų prekės ženklų produktus, tiek universalias dalis. Patogu tai, kad galite filtruoti pagal poreikius (pavyzdžiui, „laistymo sistemų rinkiniai vejos laistymui“, „lašelinio laistymo komplektai“ ir pan.), kas supaprastina pirkimą. Kainos internete dažnai būna palankesnės nei fizinėse parduotuvėse, be to, lengviau pastebėti akcijas.

Pristatymo būdai. Lietuvoje prekių pristatymą paprastai atlieka kurjerių tarnybos (DPD, OMNIVA, LP Express ir kt.) arba galima užsisakyti atsiėmimą paštomate. Užsisakant laistymo sistemos dalis, galima pasirinkti jums patogų būdą:

Pristatymas į namus per kurjerį: Kurjeris atveža siuntinį tiesiai į jūsų nurodytą adresą. Tai patogu, jei užsakote stambesnes detales (pvz., vamzdžių rulonus, siurblį) ar tiesiog norite viską gauti prie durų. Dažnai internetinės parduotuvės siūlo net nemokamą pristatymą, jei pirkinių suma viršija tam tikrą sumą (pvz., 150 €) – tai skatina iškart imti viską reikalingą kartu.
Pristatymas į paštomatą: Jeigu jūsų užsakymas nėra labai didelių gabaritų (tarkim, purkštukai, jungtys, vožtuvai – nesunkiai telpa dėžutėje), galite rinktis pristatymą į artimiausią paštomatą. Tuomet atsiimsite sau patogiu metu. Tai ypač tinka mažesniems užsakymams.
Atsiėmimas parduotuvėje ar atsiėmimo punkte: Kai kurios parduotuvės turi fizines atsiėmimo vietas Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose – galite pasirinkti „atsiimsiu pats“, tuomet dažnai atsiėmimas nieko nekainuoja. Šis variantas naudingas, jei norite sutaupyti pristatymo mokestį ar jei gyvenate netoli sandėlio.
Laikas: Daugelis pardavėjų nurodo, kad jų logistika efektyvi – pavyzdžiui, greitas pristatymas per 1-2 darbo dienas. Tai reiškia, kad galite gan greitai sulaukti prekių net užsisakę internetu. Žinoma, prieš sezoną (pavasarį) terminai gali pailgėti dėl užsakymų gausos, tad planuokite iš anksto.

Įrangos sukomplektavimas ir pristatymas kaip paslauga. Kaip minėta, kai kurios įmonės ne tik parduoda dalis, bet siūlo ir pilno įrangos komplekto sukomplektavimo paslaugą su pristatymu. Tarkime, užsisakote laistymo sistemos projektavimo paslaugą, po kurios jie jums pateikia sąrašą reikalingų dalių (arba patys tą sąrašą suformuoja savo sistemoje), sudeda jas į siuntą ir išsiunčia. Jūs gaunate dėžes su visais komponentais, sužymėtais, kartais net pridedama montavimo instrukcija. Tai labai patogu DIY entuziastams, nes nereikia atskirai ieškoti kiekvienos jungties – visa komplektacija atkeliauja vienu paketu. Be to, dažnai tokiose siuntose pridedami ir smulkūs priedai, apie kuriuos gal būtumėte pamiršę (pvz., sandarinimo juosta, klijai jei reikia, mažos tarpinės etc.). Toks sukomplektuotas siuntinys – tarsi laistymo sistemos „rinkinys“, paruoštas instaliavimui.

Siuntimo saugumas ir draudimas. Laistymo įranga paprastai nėra ypač trapi (išskyrus elektroniką, pavyzdžiui, valdiklį ar jutiklius), tačiau vis tiek pardavėjai pasirūpina tinkama pakuote. Stambesni daiktai (siurblys, ritė vamzdžio) bus supakuoti atskirai, smulkesni – dėžėse su užpildu, kad nepažeistų vieni kitų. Jeigu užsakote aukštos vertės siuntą (šimtai eurų), kurjeriai dažniausiai automatiškai apdraudžia siuntą. Jums tereikia priimant patikrinti, ar dėžės išoriškai nesugadintos. Jeigu kas nors sulūžo transportavimo metu – nedelsdami kreipkitės į pardavėją, jie paprastai su kurjeriais išsprendžia ir pakeičia prekę.

Pristatymas į visus regionus. Lietuvoje kurjeriai ir paštomatai pasiekia praktiškai visas gyvenvietes. Nesvarbu, ar esate Vilniuje, ar mažame miestelyje – galite gauti prekes tiesiai į namus. Tai reiškia, kad ūkininkai atokiuose rajonuose ar sodybų savininkai kaimuose turi tokią pat prieigą prie modernios laistymo įrangos kaip ir miestiečiai. Tereikia turėti internetą užsakymui ir adresą, kur atvyks kurjeris.

Pristatymo kaina ir atsiskaitymas. Dažnai, kaip minėta, siūlomas nemokamas pristatymas virš tam tikros sumos. Jei jūsų užsakymas mažesnis, pristatymo kaina paprastai svyruoja tarp 3–10 € (priklausomai nuo svorio, greičio, pasirinkto būdo). Atsiskaityti už prekes galite bankiniu pavedimu, mokėjimo kortele internetu, kai kurie kurjeriai leidžia mokėti grynais/ kortele gavus (pasidomėkite parduotuvės sąlygomis, dažnai tai vadinama «cash on delivery» paslauga). Internetu apmokėti – paprasčiausia, tuomet net kontaktuoti su kurjeriu minimaliai reikės.

Garantijos ir grąžinimai. Pirkdami nuotoliniu būdu, turite teisę per 14 dienų grąžinti netikusią prekę. Tad jei, tarkim, užsisakėte 10 purkštukų, o sumontavote tik 8 – 2 galite grąžinti, ir pardavėjas grąžins pinigus (svarbu, kad prekės nebūtų naudotos, tik pabandyta). Taip pat galioja įprastos garantijos: elektronikai – 2 metai ar pagal gamintoją, siurbliams – panašiai. Jei kas suges per garantinį laikotarpį, dauguma pardavėjų sutvarkys situaciją (gal reikės persiųsti daiktą atgal jiems įvertinti, bet tai paprastai nesudėtinga). Kai kur net siūlo garantinį aptarnavimą vietoje – pvz., atsiunčia pakaitinį vožtuvą, jei jūsiškis brokuotas, kad neliktumėte be laistymo.

Paslaugų spektras. Dideli tiekėjai siūlo ir konsultacijas telefonu ar el. paštu. Tad jei turite klausimų dėl įrangos pajungimo gavę prekes – drąsiai kreipkitės, padės. Jiems svarbu, kad klientas sėkmingai įsidiegtų sistemą, tada galbūt pirks plėtimui ar kitų prekių ateityje. Kai kurie pardavėjai net turi vaizdo instrukcijas internete ar blogo straipsnius (kaip šis), kad padėtų pirkėjams.

Siuntimas iš užsienio vs vietinis. Gali kilti klausimas: gal pigiau užsisakyti kokią dalį iš užsienio (pvz., Kinijos)? Smulkmenoms gal ir pavyks sutaupyti kelis eurus, bet laistymo sistemai bendrai – neverta. Lietuvos parduotuvės tiesiogiai importuoja daug ką dideliais kiekiais, tad jums kainos bus konkurencingos. O gausite greitai ir su lietuviška garantija. Užsisakant iš užsienio, rizikuojate gauti ne tuos parametrus, ilgai laukti, ir neturėsite kur kreiptis garantijos atveju. Todėl rimtesnei įrangai rinkitės patikimus vietos tiekėjus.

Trumpai tariant, laistymo sistemos įrangos pristatymas Lietuvoje yra paprastas ir patikimas procesas. Jūs galite gauti viską, ko reikia, neišėję iš namų – tai taupo laiką ir jėgas. Ypač kai artėja pavasaris ir lauko darbų prasideda daugybė, galimybė vienu mygtuko paspaudimu užsisakyti vamzdžius, purkštuvus, vožtuvus ir greitai juos gauti – neįkainojama. Pasinaudokite šiuolaikinės logistikos galimybėmis: susikomplektuokite savo svajonių laistymo sistemą, užsisakykite įrangą su pristatymu, ir beliks ją sumontuoti bei džiaugtis žaliuojančiu sodu.

Išvados: ką svarbu atsiminti?

Laistymo sistemos projektavimas ir įrengimas – tai investicija į jūsų aplinkos grožį, augalų sveikatą ir asmeninį patogumą. Šiame straipsnyje aptarėme daugybę aspektų: nuo automatinės ir rankinės laistymo sistemos pasirinkimo iki detalių montavimo patarimų bei priežiūros. Pabaigai, apibendrinkime svarbiausius akcentus, kuriuos reikėtų atsiminti planuojant savo laistymo projektą Lietuvoje:

Planuokite iš anksto. Kuo anksčiau integruosite laistymo sistemos projektą į bendrą sklypo planą, tuo mažiau papildomų darbų (ir išlaidų) patirsite vėliau. Idealu numatyti laistymą dar prieš sodinant veją ar klojant takus – tuomet įrengimas bus sklandus ir pigesnis.
Automatinė vs rankinė. Įvertinkite savo poreikius ir galimybes: automatinė laistymo sistema kainuos daugiau, bet suteiks nepalyginamą komfortą ir taupys laiką bei vandenį ilgainiui; rankinis laistymas tinka mažiems plotams ar mėgstantiems patiems rūpintis augalais, tačiau didesniame sode greitai taps našta. Daugeliu atvejų, kai plotas >5 arai intensyviai apželdintas – automatika yra racionalus pasirinkimas.
Kokybiškas laistymo sistemos projektas – raktas į sėkmę. Paskirkite laiko arba lėšų tinkamam projektavimui: paskaičiuokite vandens poreikį, suplanuokite zonas pagal augalus, parinkite tinkamus purkštuvus/lašintuvus, patikrinkite, ar turimo vandens užteks viskam. Jei trūksta patirties, kreipkitės į specialistus – profesionaliai parengtas laistymo sistemos projektas užtikrins efektyvų veikimą ir išvengsite brangiai kainuojančių klaidų vėliau.
Tinkama įranga ir jos komplektavimas. Naudokite patikimų gamintojų komponentus, suderinkite įrangos parametrus su savo sistemos dydžiu. Nepamirškite visų smulkių jungčių, filtrų, jutiklių – jie turi didelę reikšmę sklandžiam veikimui. Laistymo įrangos komplektavimas gali būti patikėtas specialistams arba atliktas pačių, bet bet kokiu atveju įsitikinkite, kad nieko netrūksta prieš pradedant montavimą.
Pasidaryk pats (DIY) įrengimas yra visiškai įmanomas – daugybė individualių namų savininkų Lietuvoje sėkmingai įsirengė laistymo sistemas savo rankomis. Laikykitės nuoseklių žingsnių: žymėkite planą, dėmesingai vykdykite kasimo, tiesimo, jungimo, testavimo darbus. Neskubėkite užkasti, kol nepatikrinta – tai aukso taisyklė! Ir būtinai laikykitės saugumo kasti ten, kur nėra kitų komunikacijų.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos – vėlyvas planavimas, neteisingas įrangos pasirinkimas, neparuošta infrastruktūra, prastai padalytos zonos ar nesandarios jungtys. Mes aptarėme, kaip jų išvengti: planuokite iš anksto, konsultuokitės, dirbkite kruopščiai. Taip pat nemaišykite skirtingų laistymo tipų vienoje zonoje ir nebijokite pakoreguoti sprendimus, jei matote, kad pradinis sumanymas ne visai tinka.
Priežiūra – nors automatinė sistema labai sumažina kasdienį darbą, nepamirškite jos prižiūrėti. Tai apima periodišką patikrinimą (purkštukų, filtrų valymą), laistymo grafikų derinimą prie sezonų, sistemos paruošimą žiemai (vandens išleidimą) ir pavasarinį paleidimą. Tinkamai prižiūrima sistema tarnaus 10 ir daugiau metų be didesnių investicijų.
Paslaugos Lietuvoje. Mūsų šalyje galite rasti tiek profesionalių projektuotojų, tiek rangovų, jeigu nuspręsite patikėti darbus jiems. Taip pat turime puikiai veikiančią prekių tiekimo infrastruktūrą: įrangos pristatymas visoje Lietuvoje, didelis pasirinkimas internetinėse parduotuvėse. Galite viską užsisakyti į namus, ir tai ypač patogu DIY atveju – taupote laiką ir gaunate reikiamas dalis, net jei gyvenate toli nuo didmiesčių.

Baigdami, galime pasakyti, kad šiuolaikinė laistymo sistema – tai tarsi nematomas pagalbininkas jūsų sode. Gerai suprojektuota ir įrengta, ji dirbs kiekvieną sausą rytą, kol jūs miegosite, palaikydama veją žalią, o derlių – gausų. Ar tai būtų automatinė laistymo sistema su išmaniausiais valdikliais, ar paprastesnė rankinė laistymo sistema su gerai apgalvotu vamzdžių išvedžiojimu, kad ji atitiktų jūsų poreikius ir sąlygas. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo suprasti laistymo sistemų projektavimo subtilybes ir įkvėpė imtis iniciatyvos rūpinantis savo aplinka. Tebūnie jūsų veja visada žaliuojanti, gėlės klestinčios, o derlius – dosnus, nes tinkamas laistymas tam suteikia pagrindą!